Naujakurių Pilaitė, gyvuojanti beveik 35-erius metus, negalėtų pasigirti visai bendruomenei skirtų kalėdinių švenčių renginių gausa. Joje dažniau apsiribota išskirtinai moksleivių šventiniais pasirodymais tėveliams ir retsykiais čia anksčiausiai įsikūrusių gyventojų bendruomenių, kaip NVO „Pilaitės bendruomenė“ (pirmininkė Janina Gadliauskienė) ar „Mažoji Lietuva“, kuri neseniai suspendavo savo veiklą (pirmininkė Aušrelė Čepulienė), iniciatyvomis. Jei pirmoji pakviesdavo į adventinę ar prieškalėdinę vakaronę pasiklausyti koncerto, pasižiūrėti pakviesto Vilniaus senjorų teatro spektaklio ar 2008 metų pabaigoje įsikūrusio Pilaitės liaudies teatro premjeros, tai antroji surengdavo mažiesiems pilaitiškiams iš nepasitūrinčių šeimų susitikimą su Kalėdų Seneliu ir parodydavo vienoje ar kitoje mokyklos scenoje stebuklinę pasaką.

Tačiau 2025-ieji Pilaitėje užderėjo kalėdiniais renginiais, skirtais ne tik mokyklose tėveliams, bet ir platesnei Pilaitės bendruomenei. Pirmiausia tokia gausa siejosi su Vilniui 2025 m. gruodį tapus Europos Kalėdų sostine. Čia įsikūrė ne vienos kūrybinės dirbtuvės: NVO „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistė Vanda Sakalauskienė vedė keramikos užsiėmimus Pilaitės bibliotekoje – molis vaikų delnuose virto kalėdiniais simboliais ir dovanėlėmis; kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ mokytasi pinti kalėdinius vainikus; „Teatro DelPaso“ profesionalai Pilaitės progimnazijos erdvėje 8–12 metų vaikams atskleidė šio labai seno meno paslaptis bei parodė šventinį spektaklį šeimoms. Taip pat surengtas „Gražiausio balkono konkursas“, vyko tradicinė kalėdinė mugė su vietos amatininkų gaminiais. Tokį išankstinį pasirengimą artėjančiai svarbiai tradicinei žiemos šventei apvainikavo renginių gausa bendru pavadinimu „Kalėdos Pilaitėje“, bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, Pilaitės seniūnijai, Pilaitės gimnazijai, Martyno Mažvydo progimnazijai, talkinant bendruomenei „Aktyvi Pilaitė“ (vadovė Justina Pupelienė) bei studijai „Laikas sau“, su vėliau visiems pilaitiškiams skirtais muzikiniais pasirodymais. Vienas pirmųjų įvyko gruodžio 12-ąją Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje. Į šventinį renginį, pavadintą „Kaimynų Kalėdos“, labai gausiai susirinkta. Pirmoji plačiaskarė kalėdinė eglė Pilaitėje įžiebta jos aikštelėje (čia auga nuo seno), atvykus Kalėdų Seniui iš Laplandijos ir skambant populiarioms dainoms. Gruodžio 21 d. Vilniaus Pilaitės gimnazijoje surengtas ansamblio „Trio Unique“ kalėdinis koncertas su klasikine bei šiuolaikine muzika ir dainomis. Tačiau pagrindiniu traukos centru tapo Pilaitės Šv. Juozapo bažnyčia su joje prieš pat Kalėdas įrengtu dainuojančiu fontanu, sutraukiančiu pasigrožėti unikalia muzikos ir šviesos instaliacija ir kitus vilniečius. Greta jos akį malonino didžiulė skoningai papuošta eglė su prakartėle, kurią taip pat aplankė Kalėdų Senis su dovanomis Pilaitės parapijos mažiesiems.

2026-ųjų sausio 6-oji – Trijų karalių apsilankymo laikas, bylojantis apie tradicinę būtinybę sugrįžti į kasdienybės šurmulį ir, pasisėmus Trijų karalių išminties, žingsniuoti įprasto gyvenimo vaga. Tad laikas ne tik nupuošti eglutes, bet ir garbingai su jomis atsisveikinti: ne išmėtyti pašaliais, prie šiukšlių konteinerių ar bendro naudojimo vietose, o sunešti be vazonų, plastikinių maišų ir šventinių puošmenų į joms skirtas vietas, kur jos pasitarnautų biokurui ar kompostui. (Pilaitėje tokios vietos nurodomos nuotraukoje teksto pradžioje): Anksčiau nupuoštas kalėdines eglutes būdavo raginama sunešti į tuščią ir erdvę aikštę prie Šv. Juozapo koplyčios, kur dabar įsikūręs Pilaitės gimnazijos stadionas. Čia jos pasitarnaudavo bendram Užgavėnių laužui, prie kurio NVO „Pilaitės bendruomenė“ surengdavo visai bendruomenei šią tradicinę ir daliai gyventojų vis dar mėgstamą atsisveikinimo su įgrisusia žiema ir jos simboliu More šventę.

Pasitinkant šiuos metus laikas sustojo ir vėl pajudėjo atnešdamas mums lūkesčius, bendrystę ir pradėtų, užbaigtų bei dar laukiančių savo įgyvendinimo darbų tęsinį. 2025 metai priminė tarytum bundantį ugnikalnį su nesibaigiančia Rusijos agresija Ukrainoje, neaiškia politine padėtimi Palestinoje ir įvykiais kitose pasaulio šalyse, kurie priminė apie vis artėjantį ekonominį, politinį pasaulio persitvarkymą.
Nežiūrint į pasaulio neramumus, Pilaitės bendruomenė toliau vykdė ar ignoravo savo tradiciškai susiklosčiusius darbus. Jau pačioje praėjusių metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė padėjo įgyvendinti Imanulio Kanto 300 gimimo metų paminėjimą, įrengiant Kanto alėjoje atminimo lentą. Šios idėjos autorės Angelės Šarlauskienės dėka į atminimo lentos atidarymą atvyko daug įdomių, įvairių organizacijų svečių, kurie šiltai, prasmingai paminėjo iškilų mąstytoją.
Už gautas projektines lėšas iš savivaldybės bendruomenė surengė Joninių šventę, į ją pakviesdama kartu su folkloriniais ansambliais švęsti Jonines laikantis senųjų tradicijų. Projekto lėšomis sudalyvauta ekskursijoje į Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, padovanojant jų bibliotekai vertingas knygas apie M.K. Čiurlionio kūrybą ir Vilniaus miesto istoriją.
Dėka ilgametės draugystės su Buivydiškių folkloriniu ansambliu „Verdenė“ rugsėjo 22 dieną paminėjome Baltų vienybės bei rudens lygiadienio dieną. 
Džiugina akį gražiai savivaldybės įrengtas Mažosios Lietuvos skveras M. Jankaus gatvėje bei sutvarkyta erdvė aplink vaikų darželį „Pilaitukas“.
Pilaitės rajonas kaip vienas iš besiplečiančių rajonų vis dar pilnas krykštaujančių vaikų, atsirandančių didesnių ir mažų skverų poilsiui ir pamąstymams bei šalia esančio miško ir ežerų. Gal ir gerai, kad esame ne miesto centras, greičiau miesto pakraštys ir kartais atrodome kaip didelis kaimas su savo senais, mielais pažįstamais, draugais, bičiuliais.
MIELIEJI,
Linkime suprasti šį sudėtingą laikmetį, atrandant ne tik ardančią, bet gražiąja jo pusę, linkime jungtis draugauti, pažinti savo kaimynus, rajono žmones taip įprasminant mūsų gyvenimus, nes kai mes kartu mes esame stiprūs, neįveikiami. 

Tegul švenčių džiaugsmas mus lydi visuose mūsų darbuose. 
Su Naujais 2026 Metais