PILAITĖS BENDRUOMENĖ

Pilaitėje su Ukrainos dienų Vilniuje parengiamuoju vizitu lankėsi chersoniečiai

2016-08-23

 

 

Rugpjūčio antroje pusėje Lietuvoje lankėsi Ukrainos dienų, kurios preliminariai numatytos Vilniuje rugsėjo 20-30 d., organizatoriai iš Chersono. Chersonas yra susigiminiavęs su Vilniumi. Chersoniečiai lankėsi ir Pilaitėje. Gegužės paskutiniąją savaitę Pilaitės liaudies teatras su pilaitiškės Dalios Tarailienės surežisuotu ir pagal jos scenarijų pastatytu spektakliu „Mano vardas - Lietuva“ buvo pakviestas į Chersone vykusį XVIII-ąjį  tarptautinį Ukrainos Nepriklausomybės 25-čiui skirtą teatrų festivalį „Taurijos Melpomenė“ (visas spektaklio vaizdo įrašas čia: http//youtu.be/8Bt5oCrS44o). Chersone tuo pat metu buvo surengtos ir Lietuvos dienos, kurios sulaukė plataus atgarsio ukrainiečių žiniasklaidoje (http://ukrainaplus.kiev.ua ; http://www.youtube.com/watch?v=o7Z8s6jREuA; http://www.youtube.com/watch?v=Bq-OQtH6mlE ; http://www.youtube.com/watch?v=zUzPtiUNln8). Jų metu užsimezgė glaudūs abipusiai kultūriniai ryšiai. Pilaitės liaudies teatro trupės nariai ir kiti su jais Lietuvos dienose Chersone dalyvavę meno ir kultūros atstovai beveik Ukrainos Nepriklausomybės dienos išvakarėse Pilaitėje surengė susitikimą su Ukrainos dienų Lietuvoje organizatoriais iš Chersono ir įsiamžino Ukrainos ir Lietuvos vėliavų šlamesyje. Taip jie išreiškė pagarbą branginantiems laisvę, kovojantiems už tikrąją tautų ir valstybių draugystę.

 

DĖMESIO!!!

 

Vilniuje rugpjūčio 24-ąją Ukrainos Nepriklausomybės jubiliejui paminėti skiriami renginiai:

 

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Pilaitėje Bendruomeniškumo metai turėtų užderėti bendruomeniškų renginių gausa

2016-08-14

 

 

Joninės, apie kurias netrūksta palankių atsiliepimų, buvo vienas pirmųjų čia nuo 2002 metų veikiančio bendruomenės centro „Mažoji Lietuva“ (vadovė Aušrelė Čepulienė), laimėto konkurso, į kurį 2016-ųjų pradžioje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos  ir darbo ministerija pakvietė visas šalyje veikiančias visuomenines gyventojų bendrijas, renginių. „Mažosios Lietuvos“ konkursui pateiktą projektą, nukreiptą į socialiai remtinų ir su negalia piliečių visuomeninį integravimąsi ir turiningesnį laisvalaikio leidimą, lydėjo sėkmė. Kitas panašias Pilaitėje veikiančias ir konkurse dalyvavusias organizacijas sėkmė aplenkė. Rugpjūčio 11-ąją „Mažoji Lietuva“ pakvietė pilaitiškius į susitikimą Pilaitės seniūnijoje, kur pristatė tolesnius tokio projekto darbus. Į juos gali įsijungti visi, kuriems nesvetimos nešiaudinio bendruomeniškumo idėjos ir nuoširdi savanorystė. Visa susitikimo vaizdo medžiaga čia: http://youtu.be/GFSqweYgSmw ir čia: http://youtu.be/_upVpYEonoI.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Urban camping piknikas startavo Pilaitėje

2016-07-28

 

 

Pilaitę pasiekė dar viena iniciatyva. Tai Urban camping renginys-piknikas. Jis prasidėjo labai karštą liepos 27-osios (trečiadienio) pavakarę ir pakankami ankstokai: nuo 17 val. Tad ne iš karto įsibėgėjo. Kas tai per renginys ir kodėl jis prie Kūrybinių „Beepart“ dirbtuvių,  padėjo atsakyti Olga Smailienė, šių dirbtuvių pagalbininkė (http://youtu.be/HQhYRbPVPFI), ir Urban camping iniciatyvos  Lietuvoje skleidėja Laura  ( http://youtu.be/pjw4mmp2m3E).  Neišsiversta ir be paties VšĮ Kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ įkūrėjo ir jų galvos, dailininko Andriaus Ciplijausko komentarų ir jo asmeninio indėlio į tokios bendruomeniškumo plėtojimo akcijos prasmingumą (http://youtu.be/NZWutHe1ips). Urban camping piknikas startavo Pilaitėje. Netrukus jis persikels ir į kitus atkampius miegamaisiais vadinamus sostinės daugiabučių rajonus, kad juose nebūtų tik miegama, o vyktų įvairesnis bendravimas, stiprinama pozityvi kaimynystė,  plėtojamas vietinis verslas, kūrybingiau leidžiamas laisvalaikis, pramogaujama ir  atrandami sveikesniais laikomi maitinimosi būdai. Išsirinkti veganiško maisto patiekalų buvo galima pasižvalgius po prekybinį vagonėlį su užrašu „Gyvas baras“ ir patogiai įsitaisius „Beepart“ prieigose tiesiog ant žolės išstatytose terasėlėse su pagalvėlėmis ar ant patiestų kilimėlių (http://youtu.be/RIq_H7EtHBs). Prie  tokio vagonėlio prakalbintas Urban camping dalyvis, stipriausias Lietuvos ir visame pasaulyje žmogus Žydrūnas Savickas, maloniai pasidalino savo mintimis apie veganystę (http://youtu.be/7hMWrlZkjhk). Tuo tarpu mažiausių renginio dalyvių dėmesį kaustė netoliese vaikų smėlio dėžėje laikinai apgyvendintas ežiukas Čainikas (lietuviškai „Arbatinukas“) taip pramintas dėl savo ypatingo pupsėjimo (http://youtu.be/uqIBczr54t4). Tikriausia, jam nelabai patraukli pasirodė nauja pasibuvimo erdvė, kuri, įtariama, nesulaukia dažnesnio oficialiųjų Pilaitės švaros ir tvarkos palaikytojų dėmesio?

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Įdomių vietų kelionėms galima atrasti ir Lietuvoje

2016-07-26

 

 

Šių metų lietuviška vasara nelepina turizmo gimtajame krašte mėgėjų. Dažnai prausia lietus. Vis tik galima surasti vieną kitą sausesnę dienelę ir pasinaudoti atostogų malonumais pačioje Lietuvoje. Sekdami mada, ar trokšdami patirti kelionės malonumų užjūrio kraštuose, pamirštame, kad jų nemažai turime ir savo krašte. Vieni išskirtiniai, kiti atsivežtiniai, bet kartu sudėjus gali padovanoti ne vieną džiaugsmo akimirką. Pastaruoju metu madinga į žemę žvelgti iš paukščio skrydžio. Lietuvoje kaip grybai dygsta apžvalgos bokštai ir takai (http://www.ve.lthttp://www.delfi.lt). Apžvalgos bokštų Lietuvoje priskaičiuojamas ne vienas dešimtukas (http://bustas.lrytas.lt). Linkusiems keliauti įprastiniu būdu: dairantis aplinkui  važiuojant žemės transportu ar einant pėsčiomis, pasitarnautų interaktyvus lankytinų vietų žemėlapis (http://www.turistopasaulis.lt). Lieka palinkėti kuo geriausių įspūdžių kelionėms pasirinkus gimtąją Lietuvą.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Projektuojam pilaitiškių rekreaciniam parkui gali būti per ankštoka

2016-07-13

 

 

Liepos 12-ąją Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje rinktasi į socialiniuose tinkluose užgimusios grupės „Iniciatyvi Pilaitė“ pastangomis surengtą būsimo rekreacinio parko, tarp Vydūno, Tolminkiemio, Įsruties gatvių ir Pilaitės prospekto, projekto aptarimą. Ši iniciatyva turi savo prieš istoriją. Prieš metus Visuomeninių bendruomenių tarybos prie Pilaitės seniūnijos (VBTP) narė Valentina Polubenko, sužinojusi, kad Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose atrandama lėšų daugiafunkciniams bendruomenių namams, susirūpino, kodėl nesvarstoma jų atsiradimo galimybė Pilaitėje. Prisiminta: tokių namų idėją daugiau nei prieš 10 metų brandino VO „Pilaitės bendruomenė“, bet nesėkmingai. Kertinė kliūtis – laisvo žemės sklypo tokios paskirties pastatui nebuvimas. Tad šį kartą nutarta pradėti nuo galimo ir laisvo sklypo paieškų. Jau šiais metais bendruomenių namais susidomėjo buvęs Vilniaus meras ir dabartinės šių dienų miesto tarybos narys Artūras Zuokas. Jis kovo pabaigoje atvyko į Pilaitę, aiškinosi dėl galimos tokiam centrui vietos, o susitikimo su visuomenininkais metu pageidavo patikslinimo, koks turėtų būti jų įsivaizduojamas bendruomenių centras. Netrukus Pilaitėje pakartotinai susirinkę visuomenininkai prisiminė, ko čia be bendruomenių centro dar labai trūksta. O truko ir tebetrūksta vaikų darželių. Darželiui rezervuota vieta skvere prie šiuo metu veikiančio šv. Juozapo parapijos namų, kurį, bet krikščionišką, galbūt imtųsi vietoje Vilniaus savivaldybės statyti pati Vilniaus arkivyskupijos kurija? Tuo pat metu pasiūlyta pagalvoti apie šio laisvo žemės ploto panaudojimą ir pilaitiškių rekreacinėms reikmėms. Juolab, kad šioje vietoje jau pačioje naujosios Pilaitės kūrimosi pradžioje buvo numatytas parkas. Bet jame atsirado tik vaikų žaidimo, o gerokai vėliau dar ir riedlenčių aikštelės. Susirinkusiems pilaitiškiams architektas Augustas Minkauskas ir projektuotojas Algis Ribikauskas pristatė būsimo parko rekreacinėms reikmėms projektą, kuris netrukus turėtų būti aptariamas ir Vilniaus savivaldybėje. Aptarime dalyvavusiam VBTP nariui Sigitui Ramanauskui užkliuvo, kad 1 ha plote (būsimam rekreaciniam parkui numatyta tik pusė viso ploto, kurį nuo šv. Juozapo parapijos namų riboja prie buvusio senojo Pilaitės plento išlikusi beržų alėja), priplanuota tiek daug visko. Jo manymu,  norint įgyvendinti visus projekte pateiktus ir papildomai pasiūlytus pageidavimus, kad ir prancūzų senjorų pamėgtą geležinių rutulių svaidymą ant žvyro, reikėtų aprėpti  gerokai didesnį plotą ir pasiūlė daug vietos užimančią asfaltuotą riedlenčių aikštelę išardyti. Atsakyta, kad to neįmanoma padaryti, nes asfalto išmontavimas būtų labai brangus. Anot S. Ramanausko, riedlentininkams veikiau tiktų čia numatyti įrengti šiuolaikiški dviračių kalneliai  (beje, jis kaip medikas pastebėjo, kad dabartinėje riedlenčių aikštelėje važinėjamasi be šalmų), o išardyti asfaltą būtų galima surengus talką. Ženklią vietos stoką planuojam parkui  pastebėjo ir kiti  pilaitiškiai. Būsimo rekreacinio parko aptarimas  buvo gyvas ir turiningas. Buvęs pilaitiškis, VO „Pilaitės bendruomenė“ ir Lietuvos Seimo narys Rimantas Remeika pagarsino šios progimnazijos direktoriaus Eugenijaus Manelio mintį apie moksleivių galimą įsitraukimą į tokio parko apsodinimą ir mano, kad visiškai nepriekaištingas toks planuojamo parko projektas, kuriam reikia kuo greičiau duoti žalią šviesą, kad jis čia realizuotųsi. Artūras Zuokas mano, kad projektas turėtų būti parengtas kompleksiškiau: atsižvelgiant į pasaulietines ir konfesines reikmes bei tolesnes šio gyvenamosios vietos plėtros galimybes. VO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė pasidomėjo, kokie numatomi čia pasodinti medžiai. Neseniai į šią bendruomenę įsijungusi pilaitiškė Virginija Vingrienė ir gyvenimo būdą siejanti su žaliųjų idėjomis, tokį parką norėtų matyti kuo žalesnį. Pasigesta vietos, kurioje, nekylant gaisro grėsmei ir pavojaus sveikatai, pilaitiškiai galėtų kasmet parke labiausia tiktų, Pilaitės seniūnas Albinas Šniras ragino visus geranoriškai atsižvelgti į visų socialinių grupių pageidavimus, pagarsino apie labai dažnus vandalizmo aktus Pilaitėje, kuomet niokojamas visų labui sukuriamas visuomeninis turtas ir kvietė nelikti abejingais, kai pažeidinėjama įprastinė gyvenimo bendroje teritorijoje tvarka. Visas būsimo parko aptarimo vaizdo įrašas čia: http://youtu.be/NSe8xBd95R4  ir čia: http://youtu.be/gXEhBpcUkyA

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Liepos 6-oji – ypatingoji mūsų valstybės šventė, palydima „Tautinės giesmės“ skambėjimu visame pasaulyje

2016-07-05

 

 

Liepos  6-oji Lietuvoje švenčiama kaip  krikščioniškos valstybės susikūrimo diena.  Ji siejasi su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo vardu, kurio dėka 1253-aisiais metais, jam  apsikrikštijus 1251 metais, mūsų kraštas pasuko katalikiškų Europos valstybių pripažinimo link. Taip šis didikas gynėsi nuo kryžininkų puolimo ir vienijo savo, kaip vienintelio teisėto ir Romos popiežiaus palaiminto valdovo, galias. Liepos 6-oji šių dienų Lietuvoje pažymima įvairiausiais renginiais, pradedant vaikų dainų švente ir baigiant lietuvių, išsibarsčiusių po platųjį pasaulį, pastangomis vienu metu sugiedoti „Tautinę giesmę“. Pilaitė taip pat turi sąsajų su ankstyvesniąja krikščioniškąja Lietuva. Tai Pilaitės reprezentacinė pilis-rūmai, čia stovėję iki Didžiojo tvano –1655 metų – , kuomet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, pradėta vienyti Mindaugo, susijungusi su Lenkija, išsiplėtė į Rytus ir tapo grėsminga jėga  Rusijos carų kuriamai imperijai, buvo sunkiosios rusų artilerijos sugriauta. Nors tiksliai nežinoma tikroji Lietuvos valstybės priešistorėje, pastaruoju metu užtinkama ne tiek mažai jos variantų. Iš jų išskirtini akademiko Eugenijaus Jovaišos fundamentalūs darbai, besiremiantys archeologija ir kitais patikimais metodais (http://alkas.lt/2016/03/07/r-matulis-ptolemejo-geografija-ir-baltu-tautos/#more-229224). Jie jau sugulė į tris monografijas („Aisčiai-kilmė“, „Aisčiai-raida“, „Aisčiai-lietuvių ir Lietuvos pradžia“). Tačiau dienos šviesą išvysta ir neprofesionalių istorikų darbai. Tarp tokių  Gedimino Vaišvilos  išplėtota romėniškoji Lietuvos  valstybės kilties versija, pagal kurią mūsų kraštas tapo Romos imperijos bėglių priebėga  (http://www.veidas.lt/lietuva-%E2%80%93-atsargine-litava-begliu-is-romos-imperijos-prieglobstis). Prie romėniškosios versijos yra pasidarbavęs ir Pilaitėje gyvenęs jau šviesios atminties istorikas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (http://eia.libis. lt:8080/archyvas/viesas/20111120224713/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2981&kas=straipsnis&st_id=3810).  Pilaitiškiai, norintys sugiedoti Tautinę giesmę grupelėje, turėtų pasižvalgyti prie šv. Juozapo parapijos namų, kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ ar prie Pilaitės piliakalnio. Pasitaiko, kad čia atsiranda tikrų patriotų, kurie susibėgę prisijungia prie šios nuoširdžios valstybės šventės paminėjimo iniciatyvos, gimusios minint Lietuvos vardo tūkstantmetį 2009-aisiais. Tokį  kolektyvinio patriotizmo gestą galima išreikšti ir savo namuose, įsijungus televizorių 21 val.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Gariūnai vilniečiams pateikia vis naujų siurprizų

2016-07-05

 

 

Jau dešimt metų Vilniaus aplinkiniai rajonai siekia, kad prie Gariūnų būtų mažinama pramonės skleidžiama tarša. Vieni aktyvistai išsikėlė, kiti gi, nepakeldami įtampos iškeliavo anapilin. Tačiau valdininkų priimami sprendimai rodo, kad žmonių lūkesčiai ir likimai jiems nei motais ir toliau imasi konkrečių užmojų plėsti pramoninę teritoriją. Prie esamos VE-3 ir UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymo įrenginių jau statoma atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamykla, planuojama statyti atliekų deginimo gamyklą, UAB „Vilniaus vandenys“ dumblo granulių deginimo įmonę ir dabar vėl rengiamasi derinti teritorijų planavimo dokumentus dėl antrinių žaliavų perdirbimo ir plastiko gaminių gamybos įmonės statybos.

 

 

Daugiau čia >>

 

Pilaitėje per Jonines buvo linksma ir nenuobodu

2016-06-24

 

 

Joninės Pilaitėje viena iš masiškiausių ir mėgiamiausių švenčių. Jos vyksta beveik nuo to laiko, kai čia sparčiau pradėjo kurtis naujakuriai. Pastaruoju metu visa tokio grandiozinio renginio našta tenka Pilaitės bendruomenės centrui „Mažoji Lietuva“, kuriam vadovauja Aušrelė Čepulienė. Šios Joninės buvo ypatingos. Ne tik paremtos dalyvaujant bendruomenių konkurse visos šalies mastu, kurį inicijavo ir remia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos  ir darbo ministerija, bet ir todėl, kad jame išskirtinis dėmesys  parodytas ir neįgaliesiems, kurių Pilaitėje nemažai gyvena, o taip pat ir šeimoms. Be muzikinės dalies, koncertuojant mišriam duetui: Rasai ir Nobertui iš „Šiaurės pašvaistės“ ir pasirodžius teatro ir kino aktoriui Giedriui Arbačiauskui su rimtesnio ir atsainesnio įsiklausymo reikalaujančia muzikine programa (http://youtu.be/cHUR_wU4mH4 ), šventėje dalyvavo ir dvi šokėjų grupės. Tai Martyno Mažvydo progimnazijoje įsikūręs vaikų tautinių šokių kolektyvas „Vejeva“ (vadovė mokytoja Violeta Likšienė  (http://youtu.be/rc24r_GjNho 2) ir Flamenko šokių grupė „Solea“ (vadovė pilaitiškė Natalija Kovaliova )  (http://youtu.be/EGGfDwMUkS8). Šokėjai nepaliko abejingų. Netruko ir atrakcijų. Tiek mažieji, tiek suaugę galėjo save išmėginti tradiciniuose žaidimuose ir nemažai valios pastangų reikalaujančiuose turnyruose (http://youtu.be/Yhk1kldjm-k), o už pasiekimus laukė apdovanojimai. Populiari ir nuotaika kelianti muzika įtraukė ne vieną šios puikios vidurvasario šventės dalyvį į nesumeluotą ir džiaugsmu trykštantį šokio sūkurį (http://youtu.be/iJjD1FnP2e0.).  Net ir sėdintys neįgaliųjų vežimėlyje šoko, o jų norą nors taip pašokti pildė, jei ne juos atlydėję artimieji, tai jauni savanoriai (http://youtu.be/L1ZajtaR-YQ).  Šį kartą nebuvo galima papriekaištauti gamtai. Ji nevartė medžių ir netalžė veidų intensyviomis lietaus čiurkšlėmis. Stabtelėti ir galbūt apie gyvenimo prasmę susimąstyti kvietė įspūdingas Joninių laužas. Renginį vedė jaunas ir entuziastingas aktorius Aleksandr Kanajev.  Jonines Pilaitėje taip pat parėmė UAB „KESTLETA“  ir UAB „Naujoji Pilaitė“. Išties per 2016-ųjų Jonines Pilaitėje prie Salotės ežero buvo linksma ir nenuobodu.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Joninių skelbimas

2016-06-20

 

 

Nepramiegokime Kultūros nakties! Joje mieli pilaitiškių veidai

2016-06-17

 

 

Jau sulaukėme jubiliejinės, 10-osios,  Kultūros nakties. Šį kartą ji žada virš 120 renginių. Bus kur akis paganyti. Tiesa, į kai kuriuos reikalaujama išankstinės registracijos ir į juos senokai laisvų vietų nebėra. Nereikėtų nusiminti, – Kultūros naktyje numatyta daugybė pačių įvairiausių renginių. Išties galima kažką tai sau malonaus išsirinkti. Visi renginiai čia: Kultūros naktis. Tarp Kultūros nakties dalyvių ir mieli pilaitiškių veidai. Bernardinų sode nuo 18 val. 30 min. ugningai šokančių flamenko grupės „Solea“ pasirodymas. Šokėjoms vadovauja pilaitiškė Natalija Kovaliova, o tarp jų  ir Martyno Mažvydo progimnazijos muzikos  mokytoja Audronė Lašinskienė. Ankstesnėse  kultūros naktyse buvo galima pasigerėti Pilaitėje Andriaus Ciplijausko iniciatyva 2011- aisiais atsidariusių Kūrybinės dirbtuvių su kitais Vilniaus menininkais parengtomis šviesos instaliacijas. Gal ir daugiau pilaitiškių savo kūrybą pristatys jubiliejinėje Kultūros naktyje, bet apie juos žinių neturime.

P. S. Na, o Pilaitės liaudies teatras, pradėjęs gyvuoti 2008-ųjų pabaigoje, vis tarsi tebegyvena Kultūros nakties,o tiksliau, Lietuvos dienomis, kurios, trukusios savaitę už savo galutinę Laisvę vis kovojančioje Ukrainoje, tebesitęsia iki šiol jau pravykus į galutinai Laisvę iškovojusią Gimtąją Žemę, šiai jubiliejinei Kultūros nakčiai skiria kuo giliausius prisiminimus ir išgyvenimus. Jais laikraštyje „ Lietuvos aidas“ dalinasi į Chersono miesto tarptautinį teatrų festivalį „Taurijos Melpomenė“, skirtą Ukrainos Nepriklausomybės 25-čiui, atvežusi spektaklį „Mano vardas – Lietuva“ ( į jį pakliūti laisvų vietų nebuvo) Dalia Tarailienė, jam parašiusi scenarijų apie 10 iškiliausių Lietuvos moterų, jį surežisavusi ir jame suvaidinusi LIETUVĄ:

www.aidas.lt/lt/keliones/article/14824-06-11-lietuvos-dienos-chersono-srityje

www.aidas.lt/lt/keliones/article/14830-06-14-lietuvos-dienos-chersono-srityje .

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Pilaitės liaudies teatras buvo pakviestas į XVIII-ąjį tarptautinį teatrų „Taurijos Melpomenė“ festivalį Ukrainoje

2016-06-08

 

(Nuotr. © Kulisho teatras: Po spektaklio Chersono valstybinio Kulisho teatro-kavinės scenoje su jos direktoriumi Andriejumi Kniga ir pažymėjimu apie Pilaitės liaudies teatro dalyvavimą šiame festivalyje)

 

Pilaitės liaudies teatras, gimęs 2008-ųjų pabaigoje po Vo „Pilaitės bendruomenė“ stogu, su spektakliu „Mano vardas – Lietuva“  apie dešimt iškiliųjų Lietuvos moterų; režisierė ir scenarijaus autorė Dalia Tarailienė) buvo pakviestas į  Ukrainoje, Chersone, vyksiantį  XVIII-ąjį tarptautinį teatrų „Taurijos Melpomenė“ festivalį, skirtą Ukrainos Nepriklausomybės 25- čiui (http://youtu.be/pF2h0xuxnwE ). Iš vaidybinės rikiuotės pasitraukus trims artistėms, suskubta ieškoti pamainos. Pradėta  intensyviai repetuoti su naujomis pajėgomis: rašytoja Ieva Simonaityte – Elena Skireliene,  poete Salomėja Nėrimi – Donata Kėlaite,  rašytoja Šatrijos Ragana – Aldona Katiliene. Gegužės 20-ąja Martyno Mažvydo progimnazijoje pilaitiškiai ir kiti Vilniaus gyventojai buvo pakviesti į atnaujinto spektaklio generalinę repeticiją (http://youtu.be/3OIJRiq4bbk , http://youtu.be/nPuAHlMhkro, http://youtu.be/7xhBMsZ2PPQ , http://youtu.be/qzxWonndYW0). Gegužės 23-iąją iš ryto atskrista į Kijevą ir beveik visą dieną vykta iki Chersono. Išvykoje, kuri truko savaitę, ne tik  repetuota (http://youtu.be/1LC45niq0Fk) ir vaidinta (http://youtu.be/fWzSn1lVVoA47http://youtu.be/hKeklj6-twA , http://youtu.be/5HRnqDnbzw8, http://youtu.be/MA0u1Ho1qXg). Atstovauta ir Lietuvos dienose. Jų metu susitikta su žurnalistais,  Chersono  valstybinio universiteto vadovybe ir studentais,  kur pristatyti  vieni įdomesnių Lietuvos dokumentinių filmų  (pristatė kino kritikė Sonata Žalneravičiūtė: http://youtu.be/JaFs-IAa2dw , http://youtu.be/cQ5-yxomRwQ). Dalyvauta priėmime  Chersono merijoje, Chersono apskrities Radoje. Surengtas nacionalinių valgių ir  rekonstruotų  senovės lietuvių amatų  (autoriai: Virginija Rimkutė, Martynas Švedas, Daiva Jusiūtė-Tarailienė, Juozas Tarailė)  pristatymas Chersono valstybiniame meno muziejuje. Jo metu taip pat vyko Dalios Tarailienės dainų su eilėmis „Meilė kalba iš anapus“ vakaras, akompanuojant chersonietei, tarptautinių festivalių laureatei Inai Kiselnikovai (http://youtu.be/v3OD-Pha28I, http://youtu.be/-jes6thulkQhttp://youtu.be/bkXwlDg-5nA),  su fotomenininko Juozo Valiušaičio užfiksuotomis Lietuvos Sąjūdžio ir Maidano  akimirkomis (http://youtu.be/pa2f_2eXM1Q). Be turiningos  ekskursijos po Chersoną, užsukta ir į unikalų gydytojo psichiatro Vitalijaus Tribušno  iniciatyva savo namuose  įkurtą Totalitarizmo muziejų (http://youtu.be/Y4ViKZYgNxg). Aplankytas  Chersono apskrityje, Berislavske, išlikęs Vytauto Didžiojo laikus menantis bokštas-muitinė, kuris buvo apjuostas vietos gyventojų ir čia apsilankiusių Pilaitės liaudies trupės narių rankomis ir Lietuvos vėliavomis (http://youtu.be/-H2ChdfUdfs).  Jau nustatyta, kad bokštas tikrai ir iš LDK laikų, bet plečiant Kachovskos hidroelektrinės plotus,  jis gali smarkiai nukentėti, net nugriūti. Tad būtinas tiek Ukrainos, tiek ir Lietuvos aukščiausių vyriausybinių įstaigų savalaikis įsikišimas, kad taip neatsitiktų (http://youtu.be/vquFHvuZMk4). Lankytasi ir kunigaikščio Gedimino proprovaikaičių –  didikų Trubeckojų ir Golycinų Berislavske XIX  a. pabaigoje pradėtame  kurti vynininkystės centre (http://youtu.be/pO-1l1j-MuM ).  Savaitę trukęs Pilaitės liaudies teatro trupės narių gyvenimas chersoniečių šeimose leido geriau  pajusti karinio konflikto kamuojamą šių dienų Ukrainą, o iš savanorių, apsijungusių į įvairios pagalbos nukentėjusiems nuo karo tinklą „Teisinė erdvė“ (http://legalspace.org/ru/), sužinoti, su kokiomis problemomis susiduria tie, kuriems jau teko  pakariauti (http://youtu.be/UpTXRMV1i9o), bei  savo akimis ir ausimis įsitikinti, ką suspėjo pasėti plačiai išsikerojusi prorusiška propaganda (http://youtu.be/BdYpQlQdriE).   Keletą valandų teko pasidžiaugti ir Juodąja jūra, kuri švelniu pakrantės smėliu ir šaltokomis bangomis (vanduo siekė apie + 17 C šilumos) labiau priminė Baltiją (http://youtu.be/DU4iYreXclY ). Pasigerėta pastaruoju metu dažnai smarkaus lietaus (neįprastas reiškinys šiam kraštui) laistomais, tad ypatingai vešliais ir gerą derlių žadančiais apsėtais ir apsodintais  stepių laukais (http://youtu.be/2by55qEl4Yo). Skambant  liaudies dainoms, paplaukiota plačiomis Dniepro  žiotimis (http://youtu.be/NxsF-m6UbfY). Pilaitės  liaudies teatro trupė visą viešnagės laiką juto motinišką savanorių tinklo „Teisinė erdvė“ vadovės, Lietuvos garbės konsulo Chersone Viktoro Popovo patarėjos,  laikraščio „Vgoru“  direktorės,   turinčios lietuviško kraujo iš tėvo pusės, Natalijos-Danutės Bimbiraitės globą. Neparvykta tuščiomis. Be suvenyrų, puikios ukrainietiškos konditerijos,  į Lietuvos bibliotekas parvežti perduoti iškilaus Ukrainos archeologo, Vikentijaus  Chvojkos  premijos laureato, Mikolos Olenkovskio publikuoti darbai.

Pilaitės liaudies teatro ir kitų Lietuvą atstovavusių asmenų viešnagė Chersone ir jo apylinkėse buvo plačiai nušviesta vietos žiniasklaidos: http://polit-kherson.info/index.php/publikatsii/kultura/110893-moya-litva-dve-dali-i-dve-dali-na-mel-pomene-tavrii ;

http://polit-kherson.info/index.php/publikatsii/kultura/110893-moya-litva-dve-dali-i-dve-dali-na-mel-pomene-tav ;

http://ukrainaplus.kiev.ua/ukr/page/u-hersoni-provedeni-dni-litvi---yaki-stanut-pochatkom-velikoyi-kulturnoyi-spivpraci ;

http://ar25.org/node/33744 ;

https://www.youtube.com/watch?v=Bq-OQtH6mlE ;

Дні Литви у Херсоні - 2016_радіо/ Radio_Lietuva  http://www.youtube.com/watch?v=EYvfocRfAF8&feature=youtu.be ;

http://www.youtube.com/watch?v=zUzPtiUNln8 ;

http://coyc.com.ua/post/625

P. S. Iš Pilaitės liaudies teatro istorijos: http://goo.gl/yop7XU  bei  http://www.pilaitesbendruomene.lt/archyvas_2014.html  (2014-03-27  įrašas) : „Teatro dienos proga Pilaitės liaudies teatras dovanoja ketvirtąją premjerą, kurią pasižiūrėti gali kiekvienas“

 

Parengė Pilaitės kronininkė Angelė Šarlauskienė (spektaklyje „Mano vardas – Lietuva“ vaidinusi išeivijos archeologijos profesorę Mariją Alseikaitę-Gimbutienę)

 

Pilaitėje Mažvydiečiai mokslo metus palydėjo spartakiadomis

2016-06-07

 

 

Net kelias dienas iš eilės Martyno Mažvydo progimnazijos stadione vyko moksleivių, baigiančių dar vienus mokslo metus, spartakiados. Pilaitės gyventojai galėjo būti nuotaikingų jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus moksleivių sportinių rungčių tiesioginiai ir netiesioginiai stebėtojai, jei ne pro pravertus langus, tai savo reikalais traukdami palei šią vieną iš trijų čia esančių bendrojo lavinimo mokyklų. Per garsiakalbį buvo skelbiamos vis naujos ir naujos rungtys ir jų nugalėtojai. Pasigirsdavo nuotaikinga ir sportinėms pergalėms įkvepianti muzika. „Kuo daugiau kūnui lavinti renginių!” – tokią nuostatą prieš metus priėmė Martyno Mažvydo progimnazijos administracija ir , kaip rodo įvykiai, jos laikosi. Pastebėta, kad šių dienų vaikams ir jaunimui, linkusiam vis didesnę laiko dalį leisti prie kompiuterio, papildomas fizinis krūvis ypatingai svarbus siekiant palaikyti geresnę sveikatą ir užkirsti kelią ligoms, kuriomis jie ne pagal amžių linkę susirgti.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Pilaitės poezijos pavasarių miškelyje užgimė šv. Pranciškučio skulptūrėlė

2016-06-04

 

(Nuotr. šv. Pranciškutis ir poezijos pavasario dalyviai)

 

XIII-asis pilaitiškas poezijos pavasaris „Kas po tūkstančio metų ras tavo pėdsakus, Tėvyne?“ prasidėjo neįprastai. Dar prieš įžiebiant tradicinį šios šventės ugniakurą, jo pašonėje ant akmenėlių tarp pušaičių kunigas Kęstutis Dvareckas pašventino paties ištikimiausio šių renginių dalyvio karoliniškiečio poeto, o dabar jau ir skulptoriaus Juliaus Žėko kūrinį: šv. Pranciškų – Pranciškutį – vaizduojamą vaikeliu su paukšteliu ant kelių (http://www.youtube.com). Ir šį kartą sulaukta nemažai svečių. Be Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“ (vadovė Rasa Kauzonaitė), paplatinusio lietuvininkų krašto dainų tekstus ir taip bendram dainavimui sujungusio visus šventės dalyvius, nes šis poezijos pavasaris buvo skirtas Mažosios Lietuvos teologui, etnografui, rinkusiam liaudies dainas, Liudvikui Rėzai, savo eilėmis stebino karoliniškietis filosofijos profesorius iš VGTU Vytis Valatka. Širdį malonino patriotiškai gilūs rašytojo Vido Morkūno posmai. Jau kelintą kartą pilaitiškų poezijos pavasarį pagerbia Eglė Juodvalkė, kurios balsą galėjome girdėti gūdžiu sovietmečiu slapta įsijungę „Europos radiją“. Čia apsilankė ir nelėkštai su šiuolaikine grožine literatūra per žiniasklaidą supažindinantis kritikas ir poetas Marius Burokas, baigęs Pilaitės bendrojo lavinimo mokyklą. Užderėjo ir vietos poetais. Be nežinomo Pilaitės giesmininko eilių, savo neišsenkančiomis kūrybos versmėmis dalinosi jau labai garbaus amžiaus pilaitiškės: Karolina Biekšaitė-Jezerska ir Irena Maculevič (jos bardiškus posmus atliko sūnus Česlovas Maculevič), bardė Vanda Sakalauskienė, gitara pritariant pilaitiškiui Dariui Pranckevičiui, sudainavo savo gimtinės – Pakruojo – tarme. Posmai liejosi taip pat ir iš pilaitiškių teisės studenčių Aušros Abraitytės ir Editos Kalinskaitės, o taip pat neseniai Pilaitėje įsikūrusios ir jau turinčios išleistą poezijos knygelę Rūtos Suchodolskytės lūpų. Šventėje taip pat debiutavo pilaitiškiai: poetas ir dailininkas, dviejų poezijos knygelių autorius Ruslanas Šerkšnys (http://www.youtube.com) ir šios puikiai prižiūrimos laukymės, kurioje vyksta tokie pavasariai, šeimininkas Vytautas Dabriška. Gimtajam žodžiui skirtas eiles paskaitė ir nepakeičiama pilaitiškų poezijos pavasarių vedėja Dalia Tarailienė. Didžiausias šventės parengimo krūvis teko šio naujausio sostinės daugiabučių rajono poezijos pavasarių iniciatorei Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkei Janinai Gadliauskienei. Šį kartą jai talkino dar viena čia plačiau besidarbuojanti visuomeninė gyventojų organizacija „Mažoji Lietuva“, kuriai vadovauja Aušrelė Čepulienė.

 

Dalis poezijos pavasario šventės vaizdo įrašų čia:

1 dalis

2 dalis

3 dalis

4 dalis

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – pilaitiškė LIDA TAMULEVIČIENĖ

2016-06-02

 

 

Lida Tamulevičienė – viena ištikimesnių ir aktyvesnių pilaitiškų poezijos pavasarių dalyvių. Jos eilių galima pasiskaityti ne tik Pilaitės giesmininkų eilėraščių rinktinėse. Retsykiais savo poezija pasidalina ir Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto, kurio bibliotekoje dirba, laikraštyje „Acetonas“. Lidos eilės paprastos, bet visada gyvastingos ir aktualios. Jos apie nepaprastą paprastą gyvenimą. Jomis ir užveriami XIII-ojo pilaitiško poezijos pavasario „Kas po tūkstančio metų ras tavo pėdsakus, Tėvyne?“, kuris buvo skirtas lietuvininkų krašto dainų rinkėjo, teologo, K. Donelaičio „Metų“ parengėjo ir poeto Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms, vartai.

 

RŪPINTOJĖLIS

 

Koksai graudus rūpintojėlis
Šalikėlėj kaip ištremtasis sėdi.
Pro šalį lekiantys gyvenimai
Erškėčių vainike krauju užgieda.

 

Jam gegužės giesmes beciepsi kielė.
Žolynais nieks jo nebekaišo,
O tas, kuris praeidamas kepurę kėlė,
Mediniu kryželiu kalnelyje užgaišo.

 

Maldavimai dar retkarčiais aplanko
Už išprašytą rytdieną vien pažadai beplaukia
Nugairintas akis rūpintojėlis merkia
Ir pažadų išpildymo laukia.

 

Daugiau eilių čia >>

 

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – pilaitiškė ONETA LUNSKAJA

2016-06-01

 

 

Oneta Lunskaja – pilaitiškė, kuria prozą ir eiles. Nemaža jos eilių publikuota Pilaitės poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose. Labai dažnai jos eilėraščiai rezonuoja su tokių renginių credo. Tad ir šį kartą ji atliepia XIII-ajam pilaitiškam poezijos pavasariui, įvardintam „Kas po tūkstančio metų ras tavo pėdsakus, Tėvyne?“. Beje, toks pavasaris ne už kalnų: gegužės 21-ąją (šeštadienį) Pilaitės miškelyje (orientyras vaikų žaidimų aikštelė ir mėlynas namas Smalinės g., pažymėtas Nr. 20 A), pradžia15 val.

 

Švelnus triptikas LIETUVOS AMŽINYBEI

 

I. Užversiu skausmo langines,

Apkabinėsiu plieno spynomis.

Kur vėl mane žiogai nuneš, –

Nebūsiu saulės mylimas.

Merkurijus nusišypsos

Pilna perlinių kruopų burna.

Nebus joje jokios tiesos, –

Melu jo lūpos atrakinamos.

Pabelsiu į kitas duris, –

Galvosiu, jas atvers Jupiteris.

Bet aš esu prastos uoslės, –

Giliausias žemės sfinkteris.

Ir vėl melodijas suku:

Koks aš didingas ir prasmingas,

Kaip mylimas kitur esu,

Koks mano žodis palaimingas,

Įrėmintas brangiais kraštais,

Pasaulio bamba atsidusęs,

Pagerbtas lekiančiais laukais,

Apsaugotais nuo džiaugsmo blusų.

Sustojęs amžiams tarp dausų

Protingu pasijusiu,

Apsipudruosiu klaustuku

Ir liksiu senu rūsiu.

 

Daugiau triptiko eilių čia >>

 

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – pilaitiškė AUŠRA ABRAITYTĖ

2016-05-18

 

 

 

Pilaitiškė Aušra Abraitytė šiuo metu studijuoja teisę. Ji tokia pat aktyvi ir visuomeniška, kokia buvo besimokydama ir progimnazijoje, ir gimnazijoje. Tad be studijų ji dar užimta ir įsipareigojimais ELSA (Europos studentų teisininkų asociacijos ) Lietuvos nacionalinės grupės lokaliniame padalinyje – yra viceprezidentė marketingui. Pradėjusi eiliuoti šeštoje klasėje, su poezija nesiskiria ir dabar. Dalyvaus jau ketvirtą kartą Pilaitiškame poezijos pavasaryje. Jos eilių paskelbta šia intencija išleistuose leidiniuose. Aušros Abraitytės posmų galima aptikti ir internetinėje erdvėje.

 

Mano saujoj užgęsta tas vakaras,

Į kurį tu sugrįžt neskubėjai,
Kregždės sparno aštriu įsirėždamas
Atminty tarsi švilpiantys vėjai...

 

Basais padais į geliančią rasą,
Visais dūriais save man primindamas,
Saujoj geso ir keitėsi vasaros
Ir jutau vien pečius apkabintus...

 

Iš voratinklių mintį raizgydama
Atgalios vis dairiausi, kur saulė,
Kur paklydus namo vėl sugrįžtama,
Kur nežino žmogus, kas apgaulė.

 

Vieno žvilgsnio į tolį pakanka
Kad užgestų tas vakaras pilkas:
Mano saujoj išdegusi vasara,
O tu liksi tik alkanas vilkas.

 

Daugiau eilių čia >>

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – VANDA SAKALAUSKIENĖ

2016-05-18

 

 

 

Pilaitiškė Vanda Sakalauskienė, pasirinkusi studijuoti geofiziką Maskvoje, Lietuvoje savo akiratį plėtusi pozityvioje psichologijoje, meno filosofijoje ir teorijoje, jau daugelį metų kaip keramikė galynėjasi su moliu pati ir moko su juo galynėtis vaikus, o taip pat kaip ir jos tėtis, jau šviesios atminties Povilas Ratkevičius, lankoma poezijos mūzos. Ji bardė. Jos eilės skambėjo beveik visuose Pilaitės poezijos pavasariuose ir vakaronėse. Ji į Pilaitės himną pretenduojančių eilių ir muzikos autorė.

 

Jau už lango saulėlydis gęsta –
Tarsi sužeista gulbė prūde...
O melodija gimtojo krašto
Tu viena dar paguodi mane...

 

Ežere tyliai nendrė niūniuoja
Vėjas žvaigždę į pušį  įkels
Gal ne šiandien, gal būt tik rytoj dar
Man vienatvė širdin pasibels...

 

---------------------------------------

 

Viešpatie atleisk tu man, atleisk –
Kaip smagu danguj širdim mojuoti!
Viešpatie neteisk manęs, neteisk...
O kada širdis nustos kraujuoti?

 

O kodėl gi meilė nesibaigia? –
Plūkės ir lelijos ežeruos...
Praeitin nuslinkęs mūsų laikas
Gal paliks bent spindulį šviesos...

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – MARTYNO MAŽVYDO progimnazijos MOKSLEIVIAI

2016-05-16

 

 

Po ilgesnės pertraukėlės šių metų Pilaitiškasis poezijos pavasaris sulaukė malonių dovanų. Į jį eilėmis, pasakomis ir nevaikiškai brandžiomis poetinėmis įžvalgomis įsijungia ir Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai: šeštokai: MIGLĖ KAMINSKAITĖ, RAMINTA SINIAUSKAITĖ, MIGLĖ JAUNIŠKYTĖ, PIJUS VAINIUS, VIKTORIJA KORNILOVA ir penktokas PAULIUS TOMAŠEVSKIS (Jų visų kūryba čia >>). Juos kurti skatina šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir kartu lietuvių kalbos mokytoja Genė Astrauskaitė-Remeikienė, kuri čia vadovauja Rašytojų klubui. Visa moksleivių kūryba pristatoma šios progimnazijos tinklaraštyje čia >>. Tarp Pilaitiškajam poezijos pavasariui pateiktos kūrybos ir eilėraštis „Džiaugsmas“. Jo autorė 6 d kasės mokinė AGATA NAPADIUK:

 

Kažkada gyveno Džiaugsmas
mano širdyje.
Ir iš manęs sprūdo šauksmas:
Kodėl jis tik manyje?

 

Ne medyje ir ne krūme?
Ten Džiaugsmo neradau,
o tik savo širdyje
kadais jį vieną sutikau.

 

Bandžiau surasti aš  jam porą
ir ieškojau  visur,
bet vis gaudavau atsakymą:
Ieškok, ieškok kitur...

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Poezijos pavasaris 2016

2016-05-16

 

 

Spektaklis "Mano vardas - Lietuva"

2016-05-16

 

 

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – GENĖ ASTRAUSKAITĖ-REMEIKIENĖ

2016-05-10

 

 

Genė Astrauskaitė-Remeikienė, Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, gimtosios kalbos mokytoja ir šios mokymo įstaigos himno žodžių autorė, publikavusi savo kūrybą jau keliuose leidiniuose, ne vieno pilaitiško poezijos pavasario dalyvė, pateikusi poezijos pagal metų laikus Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms pašvęstam maratonui, žengia su „Dvylika spalvotų sonetų“ ir į XIII-ąjį Pilaitės poezijos pavasarį „Kas po tūkstančio metų ras tavo pėdsakus, Tėvyne?“, skirtą lietuvininkų dainuojamojo žodžio puoselėtojui, K. Donelaičio „Metų“ iš numirusių prikėlėjui, teologui ir eiliuotojui Liudvikui Rėzai jo 240-ųjų gimimo metinių proga:

 

Dvylika spalvotų sonetų

 

1. Juoda. Jungtis

 

Jeigu tavęs nebūtų – būtų tik naktis
Juoda juoda, beviltiškai klaidi.
Ir aklas, be žvaigždžių dangus...
Tamsa tokia – akiduobėm klaiki.

 

Pasaulis mirtų, aš žinau.
Todėl mirksėk, mirgėk, nakties dangau!
O tau burtažodį ištarsiu – širdimi jauti?
Ir patikėk manim – mozaikos jungtimi.

 

Ne tik juoda – ryški visa paletė!
Juk tu gali vaivorykštę išlieti...
Juodoj naktyj, juodam danguj – spalvotą
Nuo lopšio iki karsto laimę – ne galgotą.

 

...................................................................

 

Juodoj naktyj – juoda jungtis ugningo
Vitražo meilės amžinos, spalvingos...

 

Kiti sonetai čia >>

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ

2016-05-10

 

 

 

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ – dar vakar pilaitiškė, šiandien – Viršuliškių gyventoja, studijavusi lituanistiką ir menotyrą, ne vieno solidaus laikraščio darbuotoja, storokų monografinių leidinių kalbos grynintoja, eiles pradėjusi kurti po Mamos mirties būdama dvidešimties metų, dalį jų paskelbusi almanache „Varpai“, žurnale „Bajoras“, įsijungusi į žiemiškąją Pilaitės poezijos maratono, skirto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, atkarpą, savo posmais jungiasi ir prie mūsų miškelyje jau gegužės 21 d. įvyksiančio Pilaitiškojo poezijos pavasario „Kas po tūkstančio metų ras tavo pėdsakus, Tėvyne“ , skirto lietuvininkų dainuojamojo žodžio puoselėtojui, K. Donelaičio „Metų“ iš numirusių prikėlėjui, teologui ir eiliuotojui Liudvikui Rėzai jo 240-ųjų gimimo metinių proga:

 

 

Kaip surinkti, sunešti į kalbos avilį

 

Išsibarsčiusius vėjo genamus žodžius –

 

lapus – frazes – mintis –

 

kad jie suskambėtų,

 

kad pražystų?

 

Daugiau lyrikos ir poetiškų apmąstymų čia >>

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

VšĮ Karoliniškių poliklinikos Pilaitės šeimos medicinos skyriaus 3 metų gimtadienis!

2016-05-10

 

Mielieji pilaitiškiai, su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!

2016-05-07

 

 

(skulptūra “Knygnešys” )

 

Lietuvoje gegužės 7-oji minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Lietuva po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo galutinai prarado valstybingumą, o mėginimas tai susigrąžinti dar vienoje bendroje su lenkais 1863-1864-ųjų kovoje prieš rusus, kuris mums žinomas kaip sukilimas siekiant panaikinti baudžiavą, buvo nesėkmingas. Tai buvo pradžia dar intensyvesnei 40 metų trukusiai rusifikacijai. Buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, gniaužiama bet kokia lietuviška savimonė. Bet lietuvybė atsilaikė. 1904 metais pasiekta, kad vėl po tiek metų trukusio spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo būtų galima turėti savąją – lietuvišką – spaudą. Nemažas 40-ies metų laiko tarpas. Jei ne Mažojoje Lietuvoje leidžiama ir Didžiojoje Lietuvoje slapta platinta lietuviška spauda, kažin, ar lietuviška tapatybė ir savimonė būtų išsilaikiusi? Čia didžiulis nuopelnas priklauso Mažojoje Lietuvoje lietuviškus spaudinius rengusiems ir spausdinusiems žmonėms ir juos platinusiems knygnešiams iš Rusijos pavergtos lietuviškosios teritorijos. Galima pasidžiaugti, kad Pilaitėje, kurioje gatvės turi Mažosios Lietuvos autentiškus vietovardžius bei yra pavadintos ten gyvenusių iškilių ir gyvam lietuviškam žodžiui išlaikyti nusipelnusių žmonių asmenvardžiais, pati pirmoji skulptūra, atsiradusi prie Martyno Mažvydo progimnazijos, skirta knygnešystės žygdarbiui atminti (autorius Aleksandras Tarabilda, tai Vilniaus mokytojų namų dovana). Pilaitiškiai gali pasidžiaugti ir pačiais kukliausiais spaudos gildijos darbuotojais – bibliotekininkais. Pastarieji darbuojasi trijose čia veikiančiose bendro lavinimo mokyklose ir palyginti neseniai atsidariusioje viešoje bibliotekoje. Šįmet, Lietuvos Seimui 2016-uosius taip pat paskelbus ir Bibliotekų metais, dvi jų darbuotojos: Pilaitės gimnazijos bibliotekos vedėja Birutė Norkuvienė ir Pilaitės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Toma Jakutytė apdovanotos Kultūros ministro Š.Biručio padėkos raštais. Turime ir nemažą būrį Pilaitėje gyvenančių profesionalių žurnalistų, net Lietuvos žurnalistų sąjungos aukščiausiųjų vadovų. Trijų pilaitiškių žurnalistų iniciatyva ir pastangomis internetinėje erdvėje veikia du plataus spektro informacijos portalai: Gintaro ir Vytauto (sūnaus ir tėvo) Visockų: www.slaptai.lt ir Mindaugo Peleckio: www.radikaliai.lt. Juose taip pat galima surasti įdomios ir aktualios lietuvišką tapatybę puoselėjančios informacijos.

 

Daugiau apie knygnešystę kaip lietuvišką fenomeną ir spaudos raidą visame pasaulyje prof. L. Klimka pasakoja čia: www.lrt.lt

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – DALIA TARAILIENĖ

2016-04-29

 

 

 

Su pavasariniais ir gimtojo sodžiaus link nukreipiančiais žodžiais į mūsų kasdienybės ir politinių rietenų pilkinamą gyvenimą beldžiasi Dalia Tarailienė, kuri nuo 2006-ųjų metų yra poezijos pavasarių Pilaitės miške vedėja. Taikliai pristatydama čia besilankančių svečių ir savųjų kūrybą, ji pati lieka savo pačios pristatymo užkardoje. Betgi ir pati rašo ir eiles, ir prozą, yra ne vieno scenarijaus autorė. Jau išleistos josios dvi poezijos knygelės ir pasakaitės vaikams, o šie eilėraščiai gimė šį pavasarį. Dalia Tarailienė tiesiogiai dalyvavusi Lietuvos Laisvės išsikovojimų dramoje, vis dar laukia tikrojo ir veržlaus pavasarinio atgimimo mūsų sielose ir tikisi gilesnio susimąstymo, sąžiningai atsakant į klausimus: ar tikrai išliks lietuviškoji tapatybė smarkiai neskaitlingas tautas tirpinančiame globalizacijos vajuje? ar dar po keliolika metų mokėsime susišnekėti gimtąja protėvių kalba?

 

Pavasario spalvos

 

Šiandiena spalvos manyje prabilo.
Už lango balta dar, bet jau pavasariu pakvipo.
Širdyj tai pilkuma, tai norisi dainuoti,
Skaisčiausią meilės spalvą draugui dovanoti.

 

Bet debesys pilki užkloja dangų,
Akis aptemdo nerimo spalva nublankus.
Girdžiu ir aimaną, įrėmintą į juodą foną,
O radijas transliuoja labai liūdną toną...

 

Štai, saulė veržiasi pro niūrų dangų,
Ir šypsena manam veide vėl sklando.
Tikiu, kad baltuma, šviesa praskirs tamsybes,
Ir su pavasariu pajusime gyvenimo linksmybes.
Žodis – tai galia.

 

Daugiau posmų čia...

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės bibliotekoje taip pat minimos V. Šekspyro 400-osios gimimo metinės

2016-04-26

 

 

Šįmet pasaulyje plačiai minimos neblėstančios šlovės britų nacionalinio poeto ir dramaturgo Viljamo Šekspyro 400-osios gimimo metinės. Prie jo kūrybos prisilietėme besimokydami vidurinėje. Jo dramos statomos ir statomos mūsų laikų teatruose nepraranda populiarumo. Kuris romantiškesnių polėkių žmogus nesižavėjo V. Šekspyro meilės sonetais? Iiniciatyvos visuotinai paminėti didingąjį talentą ėmėsi ir Lietuvos bibliotekos. Galime ir mes Pilaitėje jį deramai paminėti. Pilaitės biblioteka (Nidos g. Nr.2) kviečia šią savaitę čia apsilankyti ir tapti poetais. Deja, iki šiol vis diskutuojama, ar tas Šekspyras, kuris gimė 1564 m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono Anglijoje ir šiam miesteliui pelnė milžinišką šlovę, tikrai yra tas talentingasis Šekspyras? Apie tai nauja publikacija Lietuvos spaudoje čia.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Vilniaus senjorų teatras kviečia į spektaklį

2016-04-26

 

Vilniaus senjorų teatras š. m. balandžio 28 dieną 18.30 val. Vilniuje, Pylimo 50 (buvusiame „Aušros“ kino teatre, šalia policijos komisariato, įėjimas iš kiemo, rodo B. Sruogos komediją „Dobilėlis penkialapis“.

 

Bilietų nėra. Teatras dėkingas kiekvienam žiūrovui ir už minimalų indėlį į „paramos vazą“ :)...

 

Jei ieškote geros nuotaikos – kviečiame užsukti!

 

Maloniai prašome pasikviesti visus, kurie džiaugiasi maloniomis akimirkomis.

 

Vilniaus senjorų teatras

Saulė šypsojosi talkininkams

2016-04-25

 

Balandžio mėnesio pakankamai šalti, lietingi orai vėl visus suvijo į patalpas ir privertė šilti radiatorius. Todėl atrodė, kad į šeštadieninę talką „Darom“ vilniečiai nebus nusiteikę atvykti. Tačiau švystelėjusi saulė ir su ja pasirodžiusi šiluma daugelį pilaitiškių nuteikė išeiti iš namų ir pasitvarkyti savo kiemus, miškus ar paežeres.

 

Politikai noriai dalyvavo talkoje

 

Pilaitės bendruomenės sukviestų talkininkų nedidelį būrį papildė bent dviejų politinių partijų nariai. Talkoje dalyvauti pasisiūlė Valstiečių ir žaliųjų partijos vicepirmininkė Virginija Vingrienė ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys. Su politikais kartu atvyko ir jų bendraminčiai partijų nariai.

 

Iš anksto suderinus su Pilaitės seniūnu Albinu Šniru, nuo Smalinės gatvės talkininkai pajudėjo per mišką link upeliuko, vėliau tvarkė link piliakalnio, prie šunų išvedžiojimo aikštelės esantį mišką. Palyginus su ankstesniais metais šiukšlių įvairovė žymiai sumažėjo. Jei anksčiau tekdavo nuolat kilnoti plastikinius ir kitokius butelius, higienos priemones, tai dabar šių šiukšlių beveik nebeliko. Teko pastebėti, kad aplink šunų išvedžiojimo aikštelę šunų savininkai nesibodi į pakeles sumesti plastikinius maišelius su šunų išmatomis. Tai itin nemalonus vaizdas ir nemalonesnė talkininko pareiga tai sutvarkyti. Atrodo, gyvūnų globėjai kaip ir išpildo jiems numatytą prievolę sutvarkyti jų augintinių ekskrementus. Tačiau išmatų švystelėjimas į pakelę ar krūmus rodo, kad arba infrastruktūra tam nėra pritaikyta arba augintinių globėjų sąmoningumas vystosi ne ta linkme. Iš tikro šunų išvedžiojimo vietose trūksta šiukšliadėžių. Juk niekas nenori savo kišenėje neštis ekskrementų, nors ir maišelyje.

 

Linas Balsys, Virginija Vingrienė ir šio straipsnio autorė

 

Talkininkai ne tik tvarkė mišką, bet turėjo progą susipažinti su Pilaitės miško kraštovaizdžiu. Čia pat miške teka nuostabus upeliukas, kuriame žiemos metu buvo įstumtas sudegintas lengvasis automobilis. Tuomet V. Vingrienė pasitelkusi daugiau entuziastų pasiekė, kad automobilis būtų iškeltas ir išgabentas. Taip buvo išlaisvintas upelis. Tuo tarpu, Linas Balsys žavėjosi netoli piliakalnio esančiomis apie 350 metų amžiaus liepomis. Pilaitės dvaro klestėjimo laikais, čia galėjo būti liepų alėja.

 

Iškuopė kaimelį ir piliakalnį

 

Lietuvos archeologų draugija, įsikūrusi prie Pilaitės dvaro esančiame malūne iš esmės ėmėsi tvarkyti šalia esančio Pilaitės kaimelio aplinką. Kaip patikino Lietuvos archeologų draugijos projektų koordinatorė Larisa Gureckienė jiems teko nelengva užduotis tvarkyti ne tik apšiukšlintus kiemus, suverstas šiukšles, bet netgi apleistus kiemų tualetus. Archeologų draugija, vadovaujama jos primininko Zenono Baubonio, šiuo pakankamai nemaloniu darbu dalijosi su Liberalų sąjūdžio nariu Rimantu Remeika. Nors R. Remeika ir jo pakviesti talkininkai buvo per daug puošniai apsirengę tokiam darbui, tačiau neišsigando ir dirbo iš peties. Taip nuo šiukšlių buvo išvaduotas Pilaitės kaimas, o Archeologų draugija, kaip sakė L. Gureckienė, galės jau ramiai pasitikti iš JAV atvykstančius organizacijų atstovus, kurie čia mokysis pinti verbas.

 

Rimantas Remeika ir talkininkai

 

Artūras Zuokas ir jo talkininkų būrys tvarkė Pilaitės piliakalnį. Jie surinko ne tik ant piliakalnio buvusias šiukšles, bet ir visas medžių šakutes. Tuo tarpu, Z. Baubonio talkininkams pritrūkus šiukšlių maišų, pagalbos iš A. Zuoko talkininkų nesulaukė.

 

Nesnaudė ir kitos organizacijos

 

Mums pajudėjus link kalvų už Pilaitės miške esančio upelio, paaiškėjo, kad ten su rožiniais šiukšlių maišias sukasi visas būrys talkininkų. Pasak jų, akcijos dalyviai „Darom“ rinkosi gausiai prie „Rimi“ prekybos centro ir tvarkė aplinkinius miškus. Vykstant link miško pastebėjome ir gausų žmonių ir vaikų būrį, kurie nuskubėjo tvarkyti Salotės ežero pakrančių. Tuo metu nepriėjau ir nepasiteiravau iš kur yra atvykę šie šaunūs talkininkai. Pirmadienį bandžiau susirinkti informaciją, tačiau Vilniaus rajono administracija, kuriai ir priklauso ši teritorija, apie talką nieko nežinojo.

 

Šeštadienį savo aplinkoje aktyviai tvarkėsi Beepart Pilaitė, Šiaurinės Pilaitės bendruomenė ir vienas iš aktyviausių seniūnaičių Sigitas Ramanauskas. Pilaitės aplinkos tvarkyme politikai dalyvavo ne tik vedami pilietinio noro gražinti Vilniaus miesto pakraščius, bet galimai tikėdamiesi pasižymėti prieš artėjančius rinkimus. Mat, visi išvardinti politikai yra ir kandidatai į Seimo narius Pilaitės apygardoje.

 

Pilaitės bendruomenės pirmininkė
Janina Gadliauskienė

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – bardė IRENA MACULEVIČ

2016-04-22

 

 

 

Iš Latvijos į nepriklausomą Lietuvą su šeima persikėlusi gyventi pedagogė germanistė Irena Maculevič (Maculewicz), sulaukusi garbaus amžiaus ir būdama nepergeriausios sveikatos, vis dar bičiuliaujasi su mūzomis. Ji kiekvienam Pilaitiškam poezijos pavasariui sukuria į dvasios aukštumas pakylėjančių giesmių, kurias, deja, už ją pastaruoju metu dažniau atlieka, jei ne sūnus Česlovas, tai anūkai (pasiklausyti ir pasižiūrėti galima čia. Jūsų dėmesiui ir šio Poezijos pavasario mūsų dvasingosios bardės kūryba lenkų kalba (šį kartą net su natomis).

 

Idę, idę za Tobą Jezu drogi i z całego serca Kocham Cię!

 

Jezu, Jezu!
Największe szczęście i oczekiwanie
Obejmujące nas najświętrzym światłem
Które nam daje pokój i zbawienie
Abyś my moglizaw szebyć z Chrystusem.

 

Jezu, Jezu!
Na krzyżu Ty umarleś za nas grzesznych
Abyś święty krzyż stał dla nas zbawieniem
I tłumy ludzi krzyżem odkupionych
Idą za krzyżem za swoim zbawieniem.

 

Jezu, Jezu!
I na tej ziemi, na tej łez dolinie
Ludzi w Chrystusie mogą żyć w światłości
Największym szczęściem jest dla nas zbawienie
Życie w wieczności i w boskiej miłości.

 

Idę, idę za Tobą Jezu drogi
I z całego serca Kocham Cię.
Idę, idę za Tobą Jezu drogi
I z całego serca Kocham Cię.

 

Tos pačios eilės su natomis >>

 

Miłosierdzie Twoje Łaskawie pomnóż w nas ufność

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Promieniami płynie z serca Twego
Jak krew i woda – wzmacniające nas.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Pragnę zbawić lud od potępienia
Oddaję życie dla zbawienia dusz.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Jak może na całym kontynencie
Z którego tryska życie i miłość.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Źródło cudów radości i dziwów
Które nam daje tylko Zbawiciel.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
W ustanowieniu Hostii Świętej
Która nam daje pokój, zbawienie.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Towarzyszące nam cale życie
By my zawsze szli drogą prawdziwą.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Wołające do dobrych uczynków
Który prowadzą nas do światłości.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Nawraca grzeszników zatwardziałych
Świętą spowiedzią zewnątrz modlitwą.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Chroni nas od ognia piekielnego
Przez Krzyż Zbawienia i skruchę serga.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Rozkoszy i zachwycie dusz Świętych
Oni dosięgli królestwo Boże.

 

Miłosierdzie Twoje Jezu drogi
Promieniami płynie z serca Twego
Jak krew i woda – zbawienie nasze.

 

Miłosierdzie Twoje Jezus drogi
Broni nas od zbójców i grzeszników
Gdy my ufamy Trojce przenajświętszej.

 

Tos pačios eilės su natomis >>

 

Zmiłuj się

 

Ojcze niebieski, kochamy Ciebie
Oświeć mądrością jak trzeba żyć
Ty nasza mądrość, Ty nasza światłość
Ty nasza miłość i pokój nasz.
Zmiłuj się, zmiłuj się, zmiłuj się nad nami
Zmiłuj się, zmiłuj się, zmiłuj się nad nami.

 

Najświętszy Jezu, Nasz zbawicielu
Przez gorzką mękę, zbawiłeś nas.
Ty nasza mądrość, Ty nasza światłość
Ty nasza miłość i pokój nasz.
Zmiłuj się, zmiłuj się, zmiłuj się nad nami
Zmiłuj się, zmiłuj się, zmiłuj się nad nami.

 

O Duchu Święty, nasz przyjacielu
Wzmacniaj nas w wierze i w wierności.
Ty nasza mądrość, Ty nasza światłość
Ty nasza miłość i pokój nasz.
Zmiłuj się, zmiłuj się, zmiłuj się nad nami
Zmiłuj się, zmiłuj się, zmiłuj się nad nami.

 

Przenajświętsza Trójco, jedyny Boże
Przyjmij do siebie do światłości.
Ty nasza mądrość, Ty nasza światłość
Ty nasza miłość i pokój nasz.
Zmiłuj się, zmiłuj się, zmiłuj się nad nami
Przyjmij nas do siebie.

 

Tos pačios eilės su natomis >>

 

* * *

 

Pragnę być Jezu mój z Tobą
Moj najświętszy zbawicielu
Pragnę zawsze służyć Tobie.
Na tej ziemi i w wieczności

 

Ty przyniosłeś ciężką mękę
I oddałeś życie za nas
Abyś mogli być zbawieni.
Nie cierpieli, byli w niebie.

 

Idźmy wszyscy za Chrystusem
Z palnym sercem i miłością
Chrystus chroni od ciemności
I prowadzi do światłości.

 

Całym sercem dziękujemy
Jezusowi Chrystusowi
Za głębokie miłosierdzie
Bezgraniczną miłość jego.

 

Zycie swoje oddajemy
Jezusowi Chrystusowi
Wypełniamy wolę Boga.

 

Abyś Bóg przyjął do siebie i ufamy Jezusowi
Ufam, ufam, ufam Tobie Jezu mój
Ufam, ufam, ufam Tobie Jezu mój.

 

Tos pačios eilės su natomis >>

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Iš susitikimo su pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje tiesiogiai rinktu meru Remigiju Šimašiumi Pilaitėje

2016-04-19

 

(Nuotr. Sauliaus Žiūros)

 

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje tiesiogiai rinktas (už tiesiogius rinkimus pilaitiškiai jau seniai pasisakė) meras Remigijus Šimašius, su savo komandą tęsdamas turą po Vilniaus galutinai ankstesniosios administracijos ženkliai valdininkų skaičiumi nesumažintas ar iš vis panaikintas seniūnijas, kurias, beje, žadama atgaivinti, balandžio 18-ąją užsuko ir į Pilaitę. Martyno Mažvydo progimnazijos salėje sauskimšai susirinkę pilaitiškiai turėjo nemažai klausimų ir pasiūlymų. Po trumpos įžanginės Pilaitės seniūno Albino Šniro dalies, priminus, kas tai per teritorija, Meras aptarė bendrai pradėtas iniciatyvas Vilniaus mieste ir pabrėžė, kas turėtų įvykti ir Pilaitėje (apie tai daugiau operatyviai Mero komandos paviešintoje medžiagoje), priėjo prie klausimų-atsakymų. Kokių klausimų tik nebuvo. Pradedant rūpesčiu, ar nesulauksime čigonų taboro perkėlimo iš Kirtimų, bei kaip bus surinkinėjami šunelių ekskrementai, juolab, kad prieš šį vizitą Savivaldybė pasistengė prieš progimanaziją nutiesti pytelėmis 230 metrų pėsčiųjų, kur tokie žmonių draugai anksčiau gausiai vedžioti, taką (kaip buvo įrenginėjamas takas, galima pasižiūrėti čia). Netruko ir rimtesnių klausimų. Neseniai VO „Pilaitės bendruomenes“ gretas papildžiusi Virginija Vingrienė iš LVŽS be reikalavimo įrengti požeminę perėją ir Įsruties gatvės/ Pilaitės prospekto sankryžoje, priminė apie šios bendruomenės Vilniaus savivaldybei adresuotą raštą, skatinantį sėsti prie derybų stalo su Vilniaus rajono administracija dėl galimybės iš privatininkų išpirkti Salotės ežero pakrantės dalį ne tik pilaitiškių, bet ir visų vilniečių poilsiui, nes šio ežero priegos infrastruktūra su Skęstančiųjų gelbėjimo stotimi jau seniai įrengta iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų tampa nebeperieinama. Susitikime dalyvavęs Žaliųjų partijos atstovas, Pilaitėje rinktas Seimo deputatas Linas Balsys, domėjosi netoli Pilaitės numatomu pastatyti dar vienu teršimo objektu – atliekų deginimo gigantu, kurio atsiradimas paremtas ES 35 mln eurų. Meras paaiškino, kad tai ankstesniosios Vilniaus miesto tarybos sprendimas ir jo atšaukimas miestui galėtų turėti didelių finansinių nuostuolių, bei patikino, kad jis už šiukšlių deginimą, nes neigiamą aplinkai poveikį naikina šiuolaikinės technologijos. Beveik visi VO „Pilaitės bendruomenės“ pirmininkės Janinios Gadliauskienės apibendrinti aktualūs klausimai, adresuoti Merui, sulaukė atsakymų (visi paklausimai surašyti čia). Remigijus Šimašius, ribojamas laiko, patikino, kad kiekvienas asmeniškai gali jam parašyti ir tikrai sulauks dėmesio: meras@vilnius.lt. Su glėbiu raudonų rožių, kurias įteikė 17-ka metų Pilaitėje sėkmingai gyvuojančio senjorų dieno centro „Diemedis“ vadovė Irena Orvidienė, prieš tai jo lankytojai Emilijai Skrebienei padeklamavus odę Gedimino įkurtam Vilniui, jau kitur išskubantį Merą tarpduryje sustabdė paramos dovanoms prašanti Dalia Tarailienė. „Pilaitės liaudies teatras“ gegužės antroje pusėje su spektakliu „Mano vardas – LIETUVA“ pakviestas į tarptautinį teatrų festivalį „Taurijos Melpomenė“ Ukrainon, į Hersoną, su kuriuo bičiuliaujasi Vilnius, bei šis kolektyvas su „Lietuvos dienomis“ taip pat lankysis ir kitose Ukrainos vietose.

 

Visas šio susitikimo garso įrašas čia

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės giesmininkų šalikelėje – pilaitiškė EDITA KALINSKAITĖ

2016-04-19

 

 

Pilaitiškoje poezijos šalikelėje pirmuosius savo eiliuotos kūrybos žingsnius žengia pilaitiškė Edita Kalinskaitė. Ji čia mokėsi būdama moksleivė. Pasirinko studijuoti teisės mokslus, kurie anot kūrėjos, nesiderina su poezija. Besimokant vidurinėje mokykloje, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos buvo drąsinama eiles plačiau paviešinti. Bet nedrįsdavo. Eilėmis dalinosi tik su artimais bičiuliais. Edita Kalinskaitė debiutuoja Pilaitės giesmininkų šalikelėje. Jūs esate pirmieji platesnio jos kūrybinio debiuto vertintojai.

 

Mūsų namai

 

Dangaus jūra plaukia debesų pulkai,
Su savo pulkininkais ir kapitonais,
Kaip vokiečiai per antrą pasaulinį karą,
Jie plečia savo valdas,
Didina jų tūrį...
Bet pasakyk,
Ar mums būtina kariauti?
Tai juk stabdo laiko tėkmę,
Upės judėjimą pirmyn.
Bet ar reikia, broli,
Čia ginklus sudėti?
Juk mano namai,
Ten, kur tavo,
Mes turime bendrą prieglobstį,
Tad saugokime jį ir ginkime,
Bet ne su ginklais ir skydais,
O su savo širdimis.

 

Daugiau eilių čia:

Akcija Darom

2016-04-18

 

Pilaitiškoje giesmininkų šalikelėje – karoliniškietė JURGA JURGULIENĖ

2016-04-11

 

 

Pavasariškai skaidrėjančioje pilaitiškių padangėje su jausmingų eilių puokšte lankosi karoliniškietė JURGA JURGULIENĖ – nebe vieno mūsų poezijos pavasariui skirto rinkinio bendraautorė:
...Medžiai – tai žmonės, nutildę savyje triukšmą ir nebijantys sudegti, kad sušildytų garsiai kalbančius...

 

Šį vakarą

 

šį vakarą kažkam
užgeso akys,
paskui kažkur
nauja žvaigždė nušvito
ir vėl beprotiškai...
nusišypsos pavasaris
ir atsisveikindama verks
naktis iš ryto...
akimirka išeis, kaip ir atėjo
varvekliai vėl pavirs į upę
neprisiminsi,
kaip kadais skaudėjo,
kai juodos varnos
tavo sieloj supės...
šį vakarą kažkam
užgeso akys,
o tavo akyse
pavasaris pratrūko
ir lekia juodbėriai,
per sielą lekia
tarsi tiltu per upę
tarsi nakčia per rūką...

 

Daugiau eilių čia:

Mieli pilaitiškiai,

2016-04-06

 

 

2016 m. balandžio 18 d., 17.30 val. M. Mažvydo progimnazijos aktų salėje (Vydūno g. 17A) vyks Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus susitikimas su gyventojais.
Susirinkime bus svarstomi Pilaitės bendruomenei svarbūs klausimai, meras atsakys į gyventojų klausimus. Susitikime dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai, Pilaitės policijos nuovados, namus administruojančių įmonių atstovai. Išankstinius klausimus galite pateikti pilaites.seniunija@vilnius.lt

Kviečiame dalyvauti.

 

Pilaitės seniūnija

Pilaitiškiai kviečiami kaimyniškai šventei su kaklaraiščiais ant naujojo pėsčiųjų tilto

2016-03-31

 

(Nuotr. G. Daugirdo)

 

Visai neseniai tarp Karoliniškių ir Pilaitės nutiesto vakarinio aplinkkelio atsirado pėsčiųjų tiltas. Juo, jei ne karoliniškiečiai skuba papoilsiauti į Pilaitės miškelius ir prie ežerų, tai pilaitiškiai keliauja į Karoliniškes tvarkyti būtiniausių reikalų. Tiltas tampa artimiausius kaimynus (beje, būta kartu ir bendroje bėdoje, kai kėsintasi Pilaitės miškelius paversti golfo aikštynais), jungiančia grandimi. Prieš metus karoliniškietis, visų Pilaitės poezijos renginių aktyvus dalyvis, poetas ir į modernybes linkęs Julius Žėkas, sumanė ant šio tilto įdarbinti kaklaraiščius. Jis ir šiais metais kviečia rinktis ant jo, kreipdamasis į mus ir į kaklaraiščius tokiais žodžiais:
„MIELAS KAKLARAIŠTI, nustok nuobodžiai kabėjęs po smakru ar džiūvęs spintoj. Jau antrus metus iš eilės pasirengę susitikti, kad pamirštume tavąjį oficialumą ir susikurtume sau šventę.
Balandžio 3 d. (sekmadienį) 15 val. rišime kaklaraiščius ant to, kuris mus jungia. Susitinkame Karoliniškėse ant Vido Maciulevičiaus gatvės gale esančio geltonojo viaduko.
Bilietas – kaklaraištis sau ir bičiuliui. Nes geriausia daugyba – dalyba!
P. S. Susikurkime dar jaukesnę šventę savo suneštuvėmis: arbatos/kavos termosais, sausainiais, margučiais, sumuštiniais, muzikos instrumentais, minkštasuoliais... Iki pasimatymo!“

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės teatrų pėdsakais

2016-03-28

 

 

Nuo 1962-ųjų pasaulyje kovo 27-oji minima kaip Tarptautinė teatro diena. Patys ženkliausi teatrų pėdsakai aptinkami visose Pilaitės mokyklose: Martyno Mažvydo progimnazijoje, Pilaitės ir Krikščioniškoje gimnazijose. Retai Kalėdos, Užgavėnės, šimtadieniai ar jubiliejai išsiverčia be moksleivių ir mokytojų vaidinimų. Tiesa, juose vaidina ne profesionalai, bet kartais vaidybine išmone ir vaidybiniu žaismingumu jiems nedaug nusileidžia (http://www.youtube.com, žiūrėti nuo 37 min.). Teatro pėdsakų galima aptikti ir plačią kultūrinę veiklą Pilaitėje nuo 2011-ųjų pradėjusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“. Repertuare – profesionalūs mažiesiems skirti mokami lėlių spektakliai, kurių režisierė, scenografistė ir kartu visų vaidmenų atlikėja pilaitiškė Dalia Klimavičiūtė. Pilaitės teatrų gyvenime pėdsakų palieka ir VO „Pilaitės bendruomenė“. Ji čia 2008-ųjų pabaigoje inicijavo Liaudies teatro atsiradimą. Jo repertuare jau keturios premjeros. Pirmoji – „Varpo gausmas“, buvo skirta V. Kudirkos 150-osioms gimimo metinėms ir jo sukurtos tautinės giesmės 110-osioms metinėms (ištraukas galima pamatyti čia: http://www.youtube.com). Antrasis mini poetinis spektaklis „Žodis Lietuva sieloje ir lūpose“ suvaidintas 2005-ųjų rudenį. Trečioji premjera „Mano vardas Lietuva“ įvyko 2010-ųjų pavasarį (http://www.youtube.com). Tai spektaklis apie dešimt iškiliausių Lietuvos istorijoje moterų (http://apzvalga.eu) ir šiuo metu pageidaujamas pamatyti ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose, net Ukrainoje, bet nesurandant, kas galėtų kai kurias vaidintojas pakeisti, po kol kas neberodomas (vyksta intensyvi naujų aktorių paieška!). Ketvirtojo spektaklio „Trys didieji norai“, kuris gimė prieš 2013-ųjų Kalėdas (http://www.youtube.com), pagrindiniai herojai: grafienė rašytoja ir tapytoja Ona Radvilaitė Mostovska, Pilaitės vaiduoklis ir Vilniaus universiteto medicinos profesorius Jozefas Frankas jau pasirodo ir atvirose Pilaitės vietose (http://www.youtube.com). 2016-ųjų pradžioje „Bepart`e“ startavo audiovizualinis Elenos Sakalauskaitės (grafienės – O. Radvilaitės Mostovskos: pirmosios ir profesionalios senosios Lietuvos rašytojos – vaidmens atlikėjos) projektas „Surask Pilaitės vaiduoklį!“ su diskusija „Vaiduokliai kasdienybėje“. Kaip Pilaitės vaiduoklis (jos apysakos tokio paties pavadinimo herojus) populiarėjo Pilaitėje, prisiminimais per atidarymą pasidalino buvęs ilgametis Pilaitės viceseniūnas ir kartu Jozefo Franko vaidmens šiame spektaklyje atlikėjas Vladislavas Užpolevičius. Jo prisiminimų ir kitų diskusijoje dalyvavusių pasisakymų vaizdo įrašai čia: http://youtu.be ir čia: http://youtu.be.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Mielieji pilaitiškiai, su artėjančiomis šv. Velykomis ir pavasarine sielos atgaiva!

2016-03-21

 

Mielieji, su Tarptautine poezijos diena!

2016-03-21

 

 

Sveikiname su Tarptautine poezijos diena visus pilaitiškius ir artimiausius kaimynus: ne vieno pilaitiško poezijos pavasario ar panašios šventės dalyvius, kuriems nesvetimas bičiuliavimasis su Sparnuotojo žodžio mūzomis. Skelbiame, kad mūsų Pilaitiškoje padangėje prasideda tikrasis poezijos pavasaris. Ne bet koks, o labai svarbiu mūsų lietuviškų šaknų išlikimui. Jis skelbiamas šiuo pavadinimu: „Kas po tūkstančio metų ras pėdsakus tavo, tėvyne?“ ir siejamas su Liudviko Rėzos – Mažosios Lietuvos šviesuolio (visuomenės veikėjo, lituanisto, teologo Karaliaučiaus universiteto profesoriaus), kuris Pilaitės bendruomenei taip pat labai svarbus, ne tik, kad čia jo vardu 1990 metais pavadinta gatvė. Liudvikas Rėza mums svarbus kaip uolus liaudies atmintyje išlikusių dainų rinkėjas ir skelbėjas. Be jo titaniško darbo dienos šviesą nebūtų išvydę ir Kristijono Donelaičio – pirmosios lietuviškos poemos autoriaus, taip pat lietuvininkų krašto dainiaus, kūrinys „Metai“. Be to, ir pats L. Rėza yra parašęs ir išleidęs savo eilių. Jo 240-osios gimimo metinės minimos Lietuvoje šiais metais. Taigi, vėl gegužės antroje pusėje ruošiamės rinktis Pilaitės miškelyje ir dalintis aukščiausiame pakylėjime užgimstančiais posmais. Galite jau dabar tokią savo kūrybą siųsti šiuo adresu:

pilaites.bendruomene@gmail.com ir ruoštis greitam ir gyvam jos pasidalinimui Pilaitės miškelyje su kitais, o iki tol, jei pageidausite, tai ir šiame mūsų tinklaraštyje. Viliamės, kad būsite poetiškai aktyvūs! Galbūt galėsime išleisti tokią Jūsų kūrybą ir elektronine knygele? Nieko nelaukdami skelbiame poezijos pavasario Pilaitėje pradžią šiais Nežinomo jos giesmininko žodžiais:


Mentalas, juokas ir didybė apjungia mus visus kartu.
Nauja gyvenimo prasmybė susuko lizdą iš žiedų.
Margu į jį vien pažiūrėti – laukai, miškai dienom saulėti,
Suleido želmenis daigai, būties veidai prie lango blykšta ir
Vandenys gyvybe trykšta, išmaudę kūnus iš vargų,
Išlaužia iš dangaus mums rykštę, – kačiukai miauksi karkluose – ,
Diena nubunda vakarykščia, – tokia, atrodo, bus dalia,
Suvers gyvenimus ant piršto.., iškels.., visiems juo pagrūmos!, –
Paskelbs: „Esi nebe čionykštis! – nubaustas liksi be dainos!

Pilaitiškiai turės erdvesnius ir bendruomenę telkiančius maldos namus

2016-03-21

 

 

Kasmet kovo 19-ąją Pilaitėje vyksta jos parapijos globėjo šv. Juozapo iškilmės. Šįmet jos ypatingos. Pagaliau Pilaitėje pajudėjo erdvesnės ir bendruomenę telkiančios bei jos nariams su negalia pritaikytos bažnyčios pastatymo darbai (http://www.delfi.lt/news). Tad pirmą kartą tokia dviguba proga surengtos šv. mišios laukymėje prie nedidelės šv. Juozapo koplyčios, tarnaujančios tikinčiųjų maldai nuo 1998-ųjų rudens. Norėta, kad visi galėtų tiesiogiai dalyvauti tokiame išskirtiniame įvykyje. Kovo 19-oji pažymima ir kaip Pempės – paukščio, besisiejančio su atšilimu, gyvastingumu, gausiomis šeimynomis bei įsitvirtinančiu pavasariu, diena. Jos metu iš Motinėlės Gamtos labai dažnai sulaukiama tokiam metų laikui netikėtumų – sniego. Per šias Juozapines jo iškrito nepalyginamai daug. Beveik per dvi valandas trukusias šv. mišias, kurias laikė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaro Grušas, priminus, kokia vieta krikščionybėje tenka šv. Juozapui (http://youtu.be/bA-md63igOQ), pereita prie kertinio akmens, kuris, manoma, yra iš tos Jeruzalės dalies, kurioje atgulė šv. Juozapo kūnas, pašventinimo (http://youtu.be/yJLdI-s1P1c) ir įmūrijimo ceremonialo atsirasinčios bažnyčios altoriaus vietoje (http://youtu.be/07vN-uNfE4Q) su ateinančioms kartoms skirtu aktu, jį pasirašius aukštiesiems bažnyčios, Vilniaus miesto ir Pilaitės savivaldos atstovams bei šio statinio projekto autoriams (http://youtu.be/OSigFuYgalc). Po to sekė iškilmėse dalyvavusių Lietuvos, Vilniaus miesto, Pilaitės valdžios ir vyriausybės vadovų ir jų atstovų sveikinimai ir palinkėjimai bei dabartinių maldos namų šeimininko klebono kunigo Ričardo Doveikos kvietimas ir tokiu nepalankiu oru dar neišsivaikščioti, pabūti kartu, pabendrauti prie šiltos košės lėkštelės ir garuojančios arbatos puodelio (http://youtu.be/GzGcDWaYM2M).

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

In memoriam Tatjanai Pleikienei: „Aš žvaigždėmis jums giedrą naktį šviesiu“

2016-03-21

 

 

Pilaitės bendruomenę ir kaimyninių Buivydiškių folklorinį ansamblį „Verdenė“, susikūrusį Sąjūdžio pradžioje, sieja daugiau nei dešimties metų bičiulystė. Nė vienas svarbesnis renginys neišsiverčia be „Verdenės“ dainų. Jų metu pilaitiškiai galėdavo pastebėti smulkutę juodbruvę moterį vis sukančią ratus apie dainininkus. Tai jų ansamblio ilgametė direktorė Tatjana Pleikienė. Bet jos, kaip rūpestingos bitutės, besirūpinančios dainingąja šeimynėle, nebepamatysime. Gimusi Sibire 1960-aisiais. tremtinių žemaitės ir gruzino šeimoje ji Lietuvos žemę išvydo būdama 2 metukų. Ne tik išvydo, bet, baigusi Vilniuje Juozo Tallat Kelpšos konservatorijoje renginių režisūrą, pasišventė joje nešti kultūrinio gyvenimo žiburį. Tatjanai, pasižymėjusiai ypatingu iškalbingumu, galėjusiai šmaikščiais pasakojimais užburti kiekvieną sutiktąjį, nevyniojusiai žodžių į vatą, 2009 metais M. K. Čiurlionio fondas už nuopelnus kultūros ir meno srityje suteikė Lietuvos šviesuolio vardą. Kovo 17-ąją Liepynės kapinėse gausus būrys susirinkusių palydėti Tatjaną į amžinuosius namus buvo raminami jos pačios eiliuotais ir Antano Raupelio perskaitytais žodžiais:

Pilaitiškiai! Su knygnešio diena!

2016-03-16

 

 

Tenka apgailestauti, kad VO „Pilaitės bendruomenei“ vis dar nepavyksta būtent kovo 16- ąją – Knygnešio dieną – surengti visuotiną knygnešių šventę visoje Pilaitėje. Kodėl visuotiną? Tenka priminti, – nemažai Pilaitės gatvių pavadintos Mažosios Lietuvos – etninių lietuvių žemių, kur po 1863-ųjų metų lietuvių ir lenkų sukilimo dėl baudžiavos panaikinimo, carinei administracijai uždraudus spausdinti lietuviškus tekstus lotyniškais rašmenimis Didžiojoje Lietuvoje, jie čia spausdinti ir slapta per sieną gabenti į rusintojų uzurpuotą kraštą, lietuvybės labui triūsusių žmonių vardais. Tiesa, buvo tartasi su Martyno Mažvydo progimnazijos vadovais ir mokytojais, nuošalyje nepaliekant Pilaitėje veikiančių svarbiausių knygnešystės židinių – bibliotekų – , kovo 16-ąją su jaunaisiais ir suaugusiais Pilaitės literatais jau šiais metais surengti jos bibliotekoje tokią šventę, juolab, kad šie metai Lietuvos Seimo paskelbti ir Bibliotekų metais. Bet dėl šiuo metu čia viešinčių moksleivių iš Prancūzijos, visuotiną knygnešystės paminėjimą tenka atidėti. Planuojama tą padaryti jei ne balandžio viduryje, tai spaudos dieną gegužės 7-ąją. Belieka priminti, kad knyga Lietuvos gyventojams ne paskutinėje vietoje. Tą paliudijo ir šių metų Vilniaus knygų mugė, kurioje palyginti su praeitais metais, nesvarbu, kad po euro įvedimo ženklus kainų šoktelėjimas leidyboje, joje per keturias dienas apsilankė 67 820 knygos mylėtojų (pernai 66 320). Na, o VO „Pilaitės bendruomenė“ gali pasidžiaugti 2004 metais spaudos draudimo panaikinimo 100-čio proga (knygnešystė, trukusi 40 metų, laikoma lietuvišku fenomenu) išleista knygele „Pilaitės giesmininkai“ (http://www.pilaitesbendruomene.lt/) ir surengtu Pilaitės poezijos pavasariu miške.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Galima pasitobulinti kompiuteriniame raštingume

2016-03-15

 

 

Kovo 14 - 20 d. 27 Europos šalyse vyksta tradicinė "Interneto savaitė 2016". ("Get Online Week 2016"). Daugiau apie ją čia: http://epilietis.eu/index.php/naujausi-ivykiai/
Kovo 14 - 20 dienomis registruokis dalyvių skaičiuoklėje ir padėk Lietuvai pirmauti! Rezultatai - čia.
Dalyvauk Lietuvoje vykstančiuose "Interneto savaitės 2016" renginiuose ir transliacijose internetu.
Prisijunk prie ES jaunimo profesinio tinklo "YouRock".
Pasitikrink, ar esi pasirengęs darbo rinkai - atlik "Skillage" testą.
Įsivertink savo IRT žinias.
Pasitikrink savo bendradarbiavimo internete įgūdžius (barometras ne tik mokytojams).
Išmok naudotis populiariausiomis e. paslaugomis.
Tobulintis kompiuteriniame raštingume gali ir visose Lietuvos viešosiose bibliotekose, tame tarpe ir Pilaitėje (Nidos g. Nr.2).

Vilniaus šv. Juozapo bažnyčios statyba: bus įkastas kertinis akmuo

2016-03-15

 

 

Kovo 19-ąją, minint šv. Juozapo iškilmę, Pilaitėje bus pašventintas kertinis naujos bažnyčios akmuo. Parapijos klebono kun. Ričardo Doveikos iš Jeruzalės parvežtą kertinį akmenį pašventins Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Taip simboliškai prasidės Vilniaus šv. Juozapo bažnyčios statyba.
Šventė prasidės 16 val. šv. Mišiomis Šv. Juozapo koplyčioje (Tolminkiemio g. 4, Vilnius). Po šv. Mišių, dalyvaujant Lietuvos bei Vilniaus miesto valdžios atstovams, Vilniaus arkivyskupijos ganytojams, dvasininkams bei tikinčiųjų bendruomenei, bus iškilmingai pašventintas kertinis akmuo bei būsimos bažnyčios altoriaus vietoje įkasta kapsulė su aktu ateities kartoms.
Pilaitės šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Ričardas Doveika sakė: „Viliamės, kad būsima šventovė taps vieta, kur bus liudijamos tikros vertybės, puoselėjama trokštama bendrystė, tarnaujama Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams ieškant ir brandinant atsakymus į gyvenimo ir būties prasmės klausimus.“
Būsimą šv. Juozapo bažnyčią projektavo architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Marius Šaliamoras. Planuojama, jog bažnyčioje galės melstis daugiau nei 600 tikinčiųjų, patogiai jausis senjorai, žmonės su negalia ir šeimos su mažais vaikais. Bendra statinio erdvė – 900 kv. m.
Dalyvauti šv. Juozapo bažnyčios statybų pradžios šventėje kviečiami Pilaitės gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai. Šventės pradžia – 16 val. Šv. Juozapo koplyčioje, Tolminkiemio g. 4, Vilnius.

 

Šv. Juozapo parapijos informacija
http://www.pilaitesparapija.lt/

Artėja Verbų sekmadienis. Ar ne simboliška būtent dabar išmokti jas rišti?

2016-03-09

 

 

Pilaitės dvaro apylinkės – verbų rišimo seniausių tradicijų lopšys. Verbų rišimas iš čia paplito po visą Lietuvą ir toli už jos ribų. Augalų verboms nereikėjo toli ieškoti, visi reikiami augo čia pat laukuose ir sodybų darželiuose. Kituose Lietuvos regionuose verbų rišimo tradicijos išnyko, o čia archaiškiausių formų verbos rišamos iki šiol. Kovo 12 d. (šeštadienį) kviečiame visus Vilniaus miesto, rajono gyventojus, visus tuos, kurie nori išmokti rišti verbas, susitikti ir išmokti tai daryti kartu su verbų rišimo meistre Henrika Valiukėvič.
Programoje:
11.30 – 12.00 – atvykimas.
12.00 – 12.15 – Verbų istorija: reikšmė, papročiai, verbų rūšys. Susipažinsime su naudojamomis verbų rišimo priemonėmis. Įsikursime darbo vietose.
12.15 – 14.00 – tavo pirmosios verbos rišimas, Meistrės Henrikos Valiukėvič patarimai.
14.00 – 14.15 – kavos pertraukėlė.
14.15 – 15.00 – kiekvienos Jūsų surištos verbos pristatymas.
Registracija telefonu : 8 699 38 562 ir 8 614 87988 arba el. paštu: lgureckiene@yahoo.com.
Renginio kaina - 15 Eurų, vaikams iki 15 metų - 7 Eurai, keturių asmenų šeimai kaina 35 Eurai. Į renginio kainą įskaičiuota visos reikalingos priemonės bei medžiagos, kava, arbata, užkandžiai.

Kviečiame į šventinį vakarą kovo 8-osios proga moterims ir apie moteris

2016-03-07

 

 

Renginys vyks kovo 7 d. (pirmadienį) 19 val. M. Ir J. Šlapelių muziejuje, Pilies g. 40, Vilniuje.
Šventinio vakaro metu skambės M.K. Čiurlionio muzika, moterų kurtos eilės ir dainos, bus demonstruojama moterų fotografijų paroda ir darbeliai (medaus gaminiai, rankdarbiai ir t.t.). Dalyvės bus pasveikintos ir vyrų kūriniai dedikuotais moteriai, diskutuosime apie moters svarbą ir reikšmę visuomeninėje ir politinėje veikloje, bus apdovanotos Bendruomenei nusipelniusios moterys, padėkota moterims už gerus pilietiškus darbus (Jūs būsite viena iš jų).
Renginio pabaigoje draugiškai pabendrausime prie puodelio arbatos, pasidalinsime savo mintimis, idėjomis, planais. Ateikite ir įsijunkite į šventinę ir bendruomenšką nuotaiką.


Renginį organizuoja Pilaitės bendruomenė.
Atsakingos organizatorės:
Vanda Sakalauskienė ir Virginija Vingrienė

Daugiau apie renginį čia:

Netekome iškilaus Lietuvos aviatoriaus, 11-ojo pilaitiško poezijos pavasario garbės svečio Viktoro Ašmensko

2016-02-26

 

 

Pilaitiškiams pasisekė, – jų 2013 metų 11-ąjį poezijos pavasarį „Iš aukštybių žydros gilumos“, skirtą Dariaus ir Girėno skrydžio Lituanica per Atlantą 80-osioms metinėms, pagerbė jų žygdarbio liudininkas, Lietuvos aviacijos puoselėtojas politinis kalinys Lakūnas Viktoras Ašmenskas. Būdamas dar gauvaus proto, tąkart eidamas 102-uosius, jis priminė tuos nelengvus pirmuosius besikuriančios modernesnės Lietuvos valstybės aviacijos žingsnius (visi šie jo prisiminimai mūsų filmuotoje medžiagoje čia: http://www.youtube.com ir čia: http://www.youtube.com). Atsisveikiname dar su vienu didžiu ir tikru Patriotu Viktoru Ašmensku to 11-ojo poezijos pavasario rinkinio epigrafinio Dariui ir Girėnui dedikuoto jau šviesios atminties politinės kalinės Stasės Dzenuškaitės iš kaimyninių Karoliniškių eilėraščio „Tebeskrenda Jie“ žodžiais:

 

Pakelkit akis.
Pakelkit širdį.
Gal išvysim beribėse erdvėse
Žvaigždes pranokstantį
Šviesos blyksnį?
Tai – tebeskrenda jie
Gražūs, jauni, nežuvę,
Nemirtingi.
Tebeskrenda jie nugalėję
Vandenyną, audras, mirtį.
Skrenda jie ant meilės sparnų
Į tave ir mane.
Skrenda jie – į mūsų širdis.
Kad mumyse Tėvynė nemirtų.
Kad laisvės varpas netiltų.
Tebeskrenda jie į tikrąją savo Tėvynę
– Į tave ir mane – į mūsų širdis.

 

Daugiau apie Viktorą Ašmenską (1912 02 19 -2016 02 26) čia: http://www.plienosparnai.lt/page.php?642 ir čia: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Kviečiame!

2016-02-17

 

 

Nuoširdžiai kviečiame atvykti į Rimtauto Špoko dailės parodą, kuri įvyks vasario 19 d. 19 val. Beepart Pilaitė patalpose.

Plačiau:

Pilaitėje turiningai pasitikta Vasario 16-oji

2016-02-15

 

 

Vasario 12-ąją gausiai rinktasi į Pilaitės Martyno Mažvydo progimnaziją. Nepamiršta Lietuvos valstybės atkūrimo šventė. Jai paminėti surengtas ne lėkštas koncertas, prasidėjęs Lietuvos himnu. Po progimnazijos direktoriaus Eugenijaus Manelio sveikinimo žodžių, nelengvą Lietuvos valstybingumo istoriją priminė politologas Laurynas Kasčiūnas (http://youtu.be/), o ją meniškai iliustravo moksleiviai, stabtelėdami šokiais, dainomis, įžvalgomis prie įsimintiniausių datų, kai Lietuva kaip valstybė buvo trinama iš pasaulio žemėlapio (http://youtu.be/). Prie tokio istorinio kaleidoskopo prisidėjo ir Pilaitės senjorai, susibūrę į dienos centrą „Diemedis“ (http://youtu.be/). Seniūno Albino Šniro kalboje sudėtingos šių dienų aktualijos (http://youtu.be/). Pilaitės šv. Juozapo parapijos klebonas Ričardas Doveika pabrėžė: pati gražiausia dovana Tėvynei jos gimtadienio proga – sąžiningai darbuotis vienybėje atsigręžus į problemas su šypsena ir tikėjimu (http://youtu.be/). Dažnas pilaitiškių svečias Seimo narys Paulius Saudargas surengė viktoriną (http://youtu.be/). Reikėjo palaužyti galvą ir pamėginti prisiminti pavardes tų, kurie prieš 98 metus Lietuvos valstybingumui atkurti padėjo tvirtą patriotinį pamatą. Buvo nelengva priminti, kad ir vieną pavardę iš dvidešimties ir laimėti knygą „Apie tautą ir jos valstybę“. Bendromis pastangomis prisiminti visi. Maloniai nustebino duetu merginos ir vaikino atliktas repas pagal Antano Baranausko „Anykščio šilelio“ žodžius, kurį moksleiviai sutiko išskirtinėmis ovacijomis (http://youtu.be/). Lietuvos valstybingumo paminėjimo pabaigoje skambėjo moksleivių choro atliekama Vytauto Kernagio daina „Baltas paukštis“ (http://youtu.be/). Ji leido šio renginio dalyviams pasijusti esant viename kelyje – per stebuklą valstybingumą atsikovojusios Lietuvos, kuriame amžiną Laisvės giesmę gieda Baltas paukštis.

 

Parengė Pilaitės kronininkė Angelė Šarlauskienė

Pirmą kartą Vilniaus kūrybinės pajėgos vienijasi valstybės šventei!

2016-02-11

 

 

Lietuviškų patirčių projektas ooOsome.lt pristato unikalų įvykį – Vasario 16-ąją kviečia išeiti į gatves ir prisijungti prie valstybingumo maršrutų GELTONA. ŽALIA. RAUDONA. Vilniaus žemėlapis su trijų spalvų ir skirtingų temų, bet vienos idėjos siejamais, valstybingumo maršrutais – Geltonu, Žaliu ir Raudonu – tai aktyvi, švenčianti ir gyva Lietuvos sostinė. 3 maršrutuose daugiau kaip 50 NEMOKAMŲ renginių įvairiose Vilniaus vietose (tiesa, į kai kuriuos būtina išankstinė REGISTRACIJA), išskirtiniai kulinariniai pasiūlymai bei idėjos įdomiai švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ateik ir tu, švęskime savo laisvę! Daugiau apie šį projektą čia: http://ooosome.lt/geltonazaliaraudona/

Pilaitės kieme Morei buvo karšta

2016-02-10

 

 

Ir šįmet pilaitiškiai sumanė Žiemą iš savo kiemo varyti bendromis pastangomis. Suvienijus vietos pajėgumus visam laikui iš čia išvaryti Žiemą ir kuo greičiau čionai prisišaukti Pavasarį vėl iniciatyvos ėmėsi Virginija Vingrienė – visuomeninio žaliųjų susivienijimo „Žali.LT“ ir LVŽS aktyvistė, viena pilietiškesnių šio kiemo gyventojų. Susitelkus, Užgavėnių kalendorinė šventė gavosi visiškai nebloga, nors vietoje snaigių retsykiais ant čia susibėgusių raganų, vaiduoklių, ožių ir kitų atsisveikinimo su sočiuoju laikotarpiu personažų kaukių taškėsi lietaus lašeliai.

Daugiau čia:

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Rytietiškus Ugninės Beždžionės metus Pilaitėje galite sutikti bėgiodami per žarijas

2016-02-05

 

 

Švenčių nebūna per daug!
Netrukus atkeliaus Ugninės beždžionės metai. Norinčius kartu sutikti Naujuosius metus, pabendrauti, pasilinksminti ir basomis pabėgioti žarijų taku kviečiame į šventę, kuri vyks vasario 07 d. Vilniuje, Pilaitės malūno teritorijoje, Piliakalnio g. 10.
Renkamės nuo 13 val., laužas – apie 16 val.
Kontaktiniai telefonai: 8 698 16598 ir 8 699 11284
Nuoširdžiai Jūsų – Ragana Vilija

Žiemą iš Pilaitės varysime bendromis pastangomis!

2016-02-03

 

 

Kviečiame rinktis šiandien vasario 9 d. (antradienį) 17 val. aikštėje, priešais Martyno Mažvydo progimnaziją, tarp Įsruties, Tolminkiemio ir Vydūno gatvių!
PROGRAMOJE:


16.30 val. Teatralizuotos Morės nešimo iš „Beepart“ (Vydūno ir Smalinės gatvių sankirta) į aikštę, kur bus sukrautas šventinis Užgavėnių laužas, eitynės.
17.00 val. Laužo užkūrimas, Pilaitės seniūno ir organizatorių sveikinimo žodis.
17.10 val. Jaunojo Pilaitės birbynininko koncertas.
17.30 val. Pilatiškės bardės Vandos Sakalauskienės linksmos Užgavėnių dainos.
18.00 val. Folkloro grupės„Rasoda“ organizuojamas Užgavėnių šventinis šėlsmas su dainomis, šokiais, žaidimais.
19.00 val. Kanapinio ir lašininio mūšis ir jų vaišės.
19.20 val. Morės deginimas.


Vejam žiemą iš kiemo.
Rogučių maratonas „Kas daugiausia išvirs iš rogių“.
Vaišinamės blynais ir arbata, kanapiniais sumuštiniais. Dalijamės savo atsineštinėmis vaišėmis ir draugiškai pabendraujame. Šokiai, dainos, žaidimai, persirengėlių šėlsmas iki vėlumos.

Mums reikalinga Jūsų parama!

2016-02-03

 

 

Pilaitės bendruomenė daugiau kaip 10 metų įgyvendina įvairiausius kultūrinius projektus, padeda tvarkyti aplinką, spręsti visiems svarbias ir neatidėliotinas problemas. Būtume dėkingi, jei mūsų veiklą paremtumėte 2 procentais pagal paramos įstatymą ar kitokiu būdu.
Daugiau apie mus: šioje svetainėje (www.pilaitesbendruomene.lt), asmuo susisiekti – Janina Gadliauskienė, mob.tel.: 8 611 84445

Pilaitės malūne žolininkės knygos sutiktuvės dalyvaujant Vyriausiajai Lietuvos raganai su sėkmės palinkėjimo ritualais

2016-01-29

 

 

Nebuvo labai plačiai garsinta: Pilaitės vėjo malūne sausio 28 d., susirinkus visam Lietuvos raganynui su jo Vyriausiąja ragana Vilija Lobačiuviene priešakyje, o taip pat ir kitokiems įdomiems asmenims, bus pristatoma liaudies medicina ir gydomosiomis žolelėmis besidominčios Dominikos Balčiūnės knyga: „Skauda, galvą? Kakta braukite per lango stiklą“. Neatsitiktinis šis duetas. Leidinyje ir Vyriausiosios raganos dalis, pavadinta „Praktinė magija“. Nereikėtų stebėtis. Liaudies medicinoje magija groja nepaskutiniuoju smuiku. Be to, Vilija Lobačiuvienė – liaudies medicinos centro įkūrėja ir jo vadovė, o knygos sudarytoja – jos mokinė. Kalbėta, kuo ši knyga vertinga ir kodėl ją reikėtų turėti po ranka. Tai netrukus ir įrodyta. Be to, akcentuota: knyga tarsi kūdikis, kad taptų sėkminga, ją būtina tinkamai palydėti į gyvenimą. Tad tokių krikštynų dalyviai kviesti jungtis už rankų į ritualinį ratą. Ar ritualas buvo sėkmingas, parodys laikas.
Kaip knyga buvo pristatoma ir raganiškai pašventinama, vaizdo įrašai čia:
http://youtu.be/8VzTVeQ182U
http://youtu.be/8ZntnILUJO0
http://youtu.be/uEV10VyUK4s

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitiškis menininkas, pripažintas visame pasaulyje, startuoja Vilniuje su pirmąja paroda, kurioje galite ir jūs apsilankyti

2016-01-27

 

(Nuotraukoje Vidos Press Rimo Sakalausko instaliacija „Posėdis Sokratas“)

 

Sausio 21 d. atidaryta pilaitiškio Rimo Sakalausko, kuris pelnytai laikomas vienas talentingesnių jaunosios kartos vaizdo menininkų, pirmoji personalinė paroda „Sesija – Session“. 2009 metais dar būnant Vilniaus dailės akademijoje fotografijos ir medijos menų magistru už filmą „Sinchronizacija“ jis laimėjo „Sidabrinę gervę“. Šis kūrinys jau Modernaus meno centro kolekcijoje. Jis rodytas daugiau nei 70 meno festivalių Europoje ir už Atlanto. Ir ten pelnė ne vieną garbingą prizą. Netrukus R. Sakalauskas papildomai baigė animacijos magistro studijas Karališkajame menų koledže Didžiojoje Britanijoje. Sugrįžęs į Lietuvą labai sėkmingai bendradarbiauja su ženkliais teatro režisieriais. Jau ir šioje srityje sulaukė pripažinimo. Puiki proga iki vasario 8 d. vienoje vietoje , galerijoje „Meno niša (J. Basanavičiaus g.1/13; lankymo laikas: II – V 12 – 18 val., VI 12 – 16 val.) pamatyti talentingo menininko video filmus, instaliacijas, objektus, holografinę skulptūrą. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Daugiau apie menininką čia:

http://www.regionunaujienos.lt/renginiai/galerijoje-meno-nisa-debiutine-rimo-sakalausko-paroda-sesija-session/

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitiškiai kviečiami vaiduoklių ieškoti savo pašonėje

2016-01-27

 

 

Paslaptingos vietos visada nestokoja tų, kurie ieško kažko tai nepaprasto. Ne išimtis ir Pilaitė. Juolab, kad Senojoje (istorinėje) Pilaitėje labai daug vietų, kur galima akis į akį susidurti su vaiduokliais. Dažniau vaiduoklius pamato meninės prigimties žmonės. Pasitaiko, kad ne tik jų ne išsigąsta, o dar ir kūrybingai su jais pabendrauja. Kai kurie tokius susitikimus, jei ne apysakoje, tai drobėje ar kur kitur įamžina ir prikelia platesniam gyvenimui. Nori, kad ir kiti nors taip su jais susitiktų ir susimąstytų, ar anapusybė viso labo tik pramanai? Jei tikėti Vilniuje gyvenusio Adomo Honorio Kirkoro, kultūrologo ir istoriko, knyginiu palikimu, tai Pilaitės dvare XIX a. pradžioje gyveno ir kūrė keistenybėmis garsėjusi grafienė Ona Olimpija Radvilaitė Mostovska. Ši pirmoji LDK istorijoje profesionali rašytoja ir gotikinės literatūros žanro pradininkė, masonė, visus savo kūrinius išleido Vilniuje, masono J. Zavadskio spaustuvėje. Tarp jų ir apysaką „Pilaitės vaiduolis“, kuri neseniai įtraukta ir į Lietuvos bendrojo lavinimo moksleivių programas. Pilaitės liaudies teatras šia tema 2013 m. pabaigoje apie tai pastatė kalėdinį spektaklį „Trys didieji norai“ (http://www.youtube.com). Jis rodytas Martyno Mažvydo progimnazijoje. Jame grafienės rašytojos ir jos sukurto personažo Vaiduoklio vaidmenį atliko pilaitiškės Elena Sakalauskaitė ir Virginija Vingrienė. Kartais šis duetas su epizodine vaidyba pasirodo ir kitose Pilaitės vietose (http://www.youtube.com). Šį penktadienį (sausio 29 d.) 17 val. 30 min. vėl bus sugrįžtama prie Pilaitės vaiduoklių. Šį kartą VšĮ kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ atidaromoje audiovizualių menų parodoje „SURASK PILAITĖS VAIDUOKLĮ“ numatytos ir ugningos diskusijos. Taigi, pats laikas įsijungti į vaiduoklių paieškas savo gyvenamosios vietos pašonėje! Daugiau apie renginį čia: https://www.facebook.com/events

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės biblioteką globoja Andrius Tapinas – sėkmingas stimpanko pradininkas Lietuvoje

2016-01-22

 

(Nuotraukoje bibliotekos darbuotoja Toma ir Andrius Tapinas)

 

Po populiariosios istorinių romanų autorės Kristinos Sabaliauskaitės pagal išleidžiamų grožinių knygų tiražą rikiuojasi Andrius Tapinas. 2013-aisiais pasirodė jo pirmasis stimpanko žanro (fantastika, kai veiksmas vyksta Viktorijos epochoje arba alternatyvioje istorijoje ir akcentuojami  naudojant garą bei mechanines technologijas sukurti dalykai) romanas „Vilko valanda“. Netrukus  apie šią knygą kalbėta ir Pilaitės bibliotekoje (http://youtu.be/Tf67HPpnEus). 2015-aisiais išėjo antrasis tokio pat žanro, bet ženkliai su postapokaliptinio (kai civilizacija, šalis ar miestas bando išgyventi po netikėtai užgriuvusių problemų) žanro prieskoniu, A. Tapino kūrinys „Maro diena“.  Leidinys taip pat  šioje bibliotekoje pristatytas.  Antrojo tokio susitikimo metu priminta: Andrius Tapinas nuo 2014-ųjų yra tapęs Pilaitės bibliotekos globėju. Rašytojas pasižadėjo ir toliau dėti pastangas, kad įprotis skaityti kuo plačiau užvaldytų jaunųjų pilaitiškių širdis. Buvo atidengta jo vardu rezervuota lentyną, kurią turėtų užpildyti A. Tapino autorinės ir verstinės bei jo tėvo, žinomo žurnalisto ir rašytojo, Laimono knygos.  Čia bus talpinami ir A.Tapinui patikę leidiniai, rekomenduotini  ir kitiems paskaityti. Rašytojas ir kelių LRT laidų vedėjas (kartu su Arūnu Valinsku veda  populiarų TV žaidimą „Auksinis protas“) prasitarė:  jau greitai viename iš Pilaitės restoranų turėtų prasidėti protmūšiai. Į juos pasigalinėti bus kviečiamos komandos iš Pilaitės. Tad žinios, įgyjamos iš knygų, bus ypatingai svarbios.
Nedalyvavusiems antrosios knygos pristatyme, visas renginio vaizdo įrašas čia:
http://youtu.be/ORCAT7kIamw
http://youtu.be/rzRkduiSMOc
http://youtu.be/keaxnGn7Tjo

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitėje galima ne tik pačiužinėti, bet ir paslidinėti

2016-01-21

 

 

Šių metų žiema ne tik įpareigoja labiau rūpintis būsto ir kūno apšildymu, bet suteikia ir papildomų džiaugsmų. Neseniai Pilaitės seniūnas paskelbė: „Pilaitėje, kaip ir kitose Vilniaus miesto dalyse, gyventojai gali traukti pačiūžas ir ruoštis pačiužinėti. Tam Pilaitėje tinka čia užšalę ir savanorių nuo sniego nuvalomi ežerai“. O štai portale „sveikas miestas“ (http://www.sveikasmiestas.lt/dziugios-zinios-vilnieciams-paruostos-dvi-slidinejimo-trasos) rašoma: „OK Perkūnas pasirūpino puikia 5 km trasa Salotės - Karoliniškių miške (šalia Pilaitės ir Karoliniškių). Čia laukia keletas lėkštų, bet jėgos reikalaujančių įkalnių, taip pat keletas greitesnių nusileidimų. Yra ir daug lygių atkarpų, kurios puikiai tinka slidinėjimo pradžiamoksliui. Reljefas šioje vietovėje yra įvairus, nemonotoniškas“. Slidinėjimo entuziastė VO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė priduria: „Pilaitės apylinkės nuostabios. Tik sniego vis dar mažoka“ ir maloniai kviečia visus pasinaudoti tokiomis žiemoms dovanomis. Schema, kur galima Pilaitėje paslidinėti:


Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Prisiimkime atsakomybę už kalbą

2016-01-19

 

 

Daugelis kalbos specialistų skambina pavojaus varpais dėl užsieniečių asmenvardžių rašymo dokumentuose. Jų manymu, pase ar asmens tapatybės kortelėje, užsienio piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine kalba. Politikų noras supaprastinti asmenvardžių dokumentuose rašymo tvarką, gali būti ir valstybingumo praradimo pradžia. Apie asmenvardžių rašymo dokumentuose svarbą kartu su Latvijos valstybinės kalbos specialistais buvo kalbama Seime surengtoje konferencijoje.

Plačiau:

Maloniai kviečiame į dar vieną susitikimą Pilaitėje su rašytoju ir žurnalistu Andriumi Tapinu

2016-01-14

 

 

2014-aisiais ir 2015-aisiais metais Pilaitės bibliotekoje buvo galima pabendrauti ne su vienu rašytoju, aprašiusiu Vilnių. Tarp jų buvo rašytojas ir žurnalistas Andrius Tapinas. Tada jis pristatė savo pirmąjį stimpanko žanro mūsų raštijoje analogų neturintį romaną „Vilko valanda“. Už šį kūrinį sulaukta „Patriotų premijos“. Šį kartą pristatys tokio pat tipo romaną „Maro diena“ – jau antrąjį iš planuojamos keturlogijos. Nors, kaip skelbiasi plataus populiarumo sulaukęs A. Tapinas, labiau orientuojasi į jaunesniąją kartą, tačiau jo romanai aktualūs ir vyresniesiems, ypač tiems, kurie mėgsta alternatyviąją istoriją, nevengia netikėčiausių susitikimų su istoriniais nacionalinio masto autoritetais, pasirodančiais ne stereotipinėje šviesoje, ar yra linkę narplioti painias detektyvo peripetijas. Taigi, dar vienas susitikimas Pilaitės bibliotekoje sausio 20 d. (trečiadienį) 18 val. su populiariuoju rašytojumi, stimpanko pradininku Lietuvoje. Visa pirmojo susitikimo Pilaitėje, vykusio 2014-ųjų spalio 24-ąją, vaizdo medžiaga čia:
http://youtu.be/Tf67HPpnEus
http://youtu.be/lJ_Wo0ozLLU
http://youtu.be/-Rd7nvf02PE
http://youtu.be/rHDeecIKO7M
http://youtu.be/cgs2F91-VgE
http://youtu.be/IixewgSIwyc
http://youtu.be/AviWKva5t6Q
http://youtu.be/ohg4BguybuE


Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Viltinga naktis gali būti paminima ir Pilaitėje

2016-01-12

 

 

Sausio 7-ąją Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyviu edukaciniu renginiu „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ prasidėjo Laisvės gynėjų nakties paminėjimo 25-metis. Sausio 9-ąją įvyko XXV tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės–Vilniaus televizijos bokštas). Jubiliejui skirtų renginių puokštė bendravalstybiniame lygmenyje labai spalvinga. Tai matoma apsilankius Lietuvos Respublikos Seimo tinklaraštyje: http://www3.lrs.lt/pls/inter. Pats metas išsirinkti labiausiai tinkančius ir sudalyvauti pagal galimybes šioje Lietuvos žmonėms ypatingos reikšmės įvykio sukaktyje. Tą galima padaryti ir pačioje Pilaitėje. Ant Įsruties g. Nr. 8 pažymėto namo VO „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva 2012-aisiais įrengta atminimo lenta, o greta skverelyje pastatyta liaudies menininko P. Petronio medinė skulptūra šviesiam pilaitiškio Antano Sakalausko atminimui. Jis buvo vienas iš tų, kuris Sausio 13-osios naktį atsirado prie Vilniaus televizijos bokšto, buvo pargriautas rusų okupantų tanko. Tąsyk smarkiai sulaužytas išgyveno, bet 2010-aisiais pralaimėjo prieš nepagydomą ligą turėdamas tik 58 metus. Jis mūsų atmintyje liks kaip vienas iš tų, kuriam gyvybė buvo svarbi, bet gyvenimas kvėpuojant LAISVĖS vėju atrodė svarbesnis. Tad ir Pilaitėje uždegta ugnelė LAISVĖS GYNĖJUI paliudytų, jog žodis LAISVĖ ir mums dar neprarado ankstesniųjų galių.


Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitėje taip pat galima pačiužinėti ant ledo!

2016-01-11

 

 

Pilaitės seniūnas Albinas Šniras, kaip ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ragina pasidžiaugti žiemos džiaugsmais ir traukti pačiužinėti. Jis skelbia: „Čiuožyklos atsirado ten, kur buvo nuspręsta miesto vadovybės, atsižvelgus į ribotas lėšas ir gyventojų skaičių seniūnijose. Pilaitėje galima čiuožti ant Salotės ir Gelužio ežerų – yra nuvalytų ledo plotų – pačių žmonių iniciatyva“. Tad nemiegokite! Traukite pačiūžas ir skubėkite pačiužinėti, kol yra ledo ir jis nepavojingas!


Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Trys karaliai primena – metas pradėti naujus darbus ir tęsti neužbaigtus

2016-01-06

 

 

Sausio 6-oji ženklina Kalėdinių linksmybių pabaigą. Ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos miestuose ir miesteliuose pasirodo Trys karaliai. Jie krikščioniškame pasaulyje siejasi su išminčiais, aplankiusiais ką tik gimusį Išganytoją Jėzų. Vakarų pasaulyje pastariesiems priskiriami šie įvaizdžiai: Kasparui – Lobio šeimininko, Baltazarui – Karalių sergėtojo, o Melkioras atstovauja patį Karalių. Be socialinio konteksto šie įvaizdžiai visuotinumo prasme nieko nereiškia. Tai skleidžiasi socialiniame kontekste, kai galima pasitarnauti daugeliui, tame tarpe ir konkrečiam žmogui. 2016-ieji Lietuvos Seimo paskelbti Bendruomenių metais. Tarsi ir piešiamas konkretesnis kontekstas – bendruomenė konkrečioje erdvėje. Tokie metai turėtų pasireikšti ir Pilaitėje. Juolab, kad pats metas prasikrapštyti akis. Paspaudus stipresniam šaltukui, smogas ir čia akis bado. Pilaitės daugiabučiai gausiai apsupti privačių gyvenamųjų namų kvartalų. Juose neturint centralinio apšildymo, nuo speigų gelbsti kietasis kuras. Akivaizdus kietųjų dalelių perteklius. Tai sukelia didžiules bėdas sveikatai. Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo tarsi ir apeliuojama į bendruomeniškumą. Bet apsidairius aplinkui, sunku patikėti, ar tai ne deklaracija? Juolab, kai vos už 3 km nuo Pilaitės, Gariūnuose, dūmų kamuolius į orą pučia kelių termoelektrinių kaminai, o netrukus vietoje uždarytosios turėtų atsirasti galingesnė, nors pilaitiškiai ir kaimyninių rajonų gyventojai priešinosi tokiam vyriausybės sprendimui. Belieka džiaugtis, kad nuo 2012-ųjų seniūnijų nuožiūron gyvenamosios vietos infrastruktūrai gerinti pasiekia šiek tiek lėšų. Jų kiekis priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Kur jas panaudoti? – sprendžia prie tokių neva savivaldos vienetų veikiančios visuomeninės bendruomenių tarybos, į kurias įeina seniūnaičiai, čia veikiančių pagrindinių visuomeninių organizacijų ir kai kurių kitokių institucijų atstovai. Tarsi šiokia tokia savivalda yra. Bet tai tik lašas jūroje. Galima tik viltis, kad ir toks lašas, jei nebus perpilamas į stiklinę gintis nuo galimų grėsmių iš išorės, ir šiais metais atitekės į konkrečias konkrečių bendruomenių taures.


Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Mielieji! Su Naujaisiais 2016-aisiais Ugninės beždžionės metais!

2016-01-06

 

Atėjo dar vieni lūkesčių, vilties metai. Ar jie praslinks laike, nepalikdami mumyse pėdsakų, ar įgysime gyvenimiškų patirčių, atlaikysime išbandymus ir subręsime dvasia, priklausys nuo kiekvieno iš mūsų.
Linkime tikėti savo jėgomis, patirtimi ir darbais. Juk visa ką mes darome nepraeina veltui, o susidėlioja į nuostabią mozaiką ateičiai. Linkime mylėti ir būti mylimiems.
Sėkmingų, įdomių, kūrybingų Naujųjų Metų.

 

 

Svarbiausia atrasti tai kas mus visus vienija. Ar tai būtų gamtos išsaugojimas, ar aplinkos tvarkymas, ar gyvenimo kokybės gerinimas, visada galima kažką gero padaryti tik susibūrus ir sutarus tarpusavyje.
Pilaitės rajonas kunkuliuoja nuo atskirų iniciatyvų, kurios kartas nuo karto perauga į bendruomeniškus darbus. Praėjusiais metais susibėgus buvo išsaugotas Salotės seniūnaitijos gyventojų rankomis pasodintas parkas. Aktyviai gina savo teises ir Pilaitės rajono naujausios dalies (prie prekybos centro „Pupa“) gyventojai. Jie, vadovaujami daugiabučių namų bendrijos „Mažvydo g. 15“ pirmininko Eugenijaus Liubenkos, kreipėsi į prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą dėl šalia esančios teritorijos, kurioje savivaldybė numatė parką, o nacionalinė žemės tarnyba ją grąžino savininkams. Prokuratūra rado pažeidimų ir parengė kreipimąsi į teismą. Pilaitės gyventojus varginusi tvoromis ir šunimis teritorija, užtvėrusi keliuką link Salotės ežero, buvo atlaisvinta tik susivienijus su žali.lt pajėgomis.
Pilaitės rajonas pereitais metais pasižymėjo ir net keliais kultūriniais renginiais, kaip Pilaitės poezijos pavasaris skirtas S. Nėrei paminėti, „Beepart“ surengtas penktasis šviesos instaliacijų festivalis, Baltų vienybės dienos paminėjimas ant Pilaitės piliakalnio, Pilaitės seniūnijos suorganizuota Joninių šventė.
Išsikirtinai paminėtinas Pilaitės bendruomenės aktyvistės, humanitarinių mokslų daktarės Angelės Šarlauskienės inicijuotas projektas Pilaitės miške įrengti taką Eugenijai ir Leonidui Pimonovams atminti. Šiai idėjai įgyvendinti pritarė ir lėšų skyrė Pilaitės vietos bendruomenių taryba bei E. ir L. Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas. A. Šarlauskienė už gautas lėšas surinko informaciją ir išleido lankstinuką apie Pilaitės dvare gyvenusius Pimonovus, jų labdaringą veiklą. Taip pat organizavo konferenciją, kurioje gana plačiai buvo nušviestas Leonido Pimonovo veikla, jo moksliniai darbai. Pilaitės seniūnas už gautas lėšas iš vietos bendruomenių tarybos šalia tako pastatė naujus suolus ir Pimonovų atminimui įrengė lentą.
Tai vos keletas štrichų nušviečiant kaip ir kiek darbų galima nuveikti susivienijus. Tikėtina, kad ir šiais metais mums netrūks naujų idėjų ir veiklos. Tuo labiau, kad artėja rinkimai į Seimą. Jau dabar matėsi kai kurių politikų priešventinis suaktyvėjimas, bendravimas su atskirų socialinių grupių gyventojais. Tikėtina, kad įgyvendinsime ne vieną įdomų, gražų kultūrinį renginį. Tačiau svarbiausia, kad išliktų bendruomeniškumo dvasia. Mes esame stiprūs tik būdami kartu. Tegul šie metai tai ir patvirtina. Būkite sveiki ir laimingi.

 



Nuoširdžiai dėkojame 2 procentais ar kitaip parėmusius Pilaitės bendruomenę. Tikimės, kad ištikimi bičiuliai mūsų nepamirš ir šiais metais.

 

Janina Gadliauskienė
Pilaitės bendruomenės pirmininkė

Naujienų archyvas 2015 m.

Naujienų archyvas 2014 m.

Naujienų archyvas 2013 m.

Naujienų archyvas 2012 m.

Naujienų archyvas 2011 m.

Naujienų archyvas 2010 m.