Pilaitės garsenybės

 

Pilaitės garsenybės. Pilaitės bendruomenė tik buriasi, todėl nežinomi visi įvairiausių talentų ir galių žmonės, kurie čia gyveno ir gyvena. Manoma, tokių atsirastų gerokai daugiau nei čia bus paminėta.
Ateityje apie juos pateiksime daugiau žinių šioje Pilaitės bendruomenės svetainėje. Šiuo metu čia minimi tik tie, apie kuriuos žinome iš spaudos bei Kraštotyros būrelio, veikusio Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje, iki 2004 m..surinktos medžiagos, atsitiktinai aptiktos, ar pateiktos pavienių asmenų.

 

ŠIŲ LAIKŲ

 

Garsiosios šių laikų Pilaitės moterys. Čia gyvena poetė Ingrida Čepatienė-Narbutaitė. Jos eilėraščiai išleisti „Nenuoramos bibliotekos“ serijoje knygelėje „Pasiklydimai“ (1997).

 

Pilaitėje gyvena Aldona Prašmantaitė – habilituota istorijos mokslų daktarė. 2000 m. pasirodė jos parengta studija „Žemaičių vyskupas Arnulfas Giedraitis“. Ji ir kitų darbų bendraautorė : „Papilio mokyklai - 400 metų: straipsnių rinkinys„ (2002), „Videniškiai - kunigaikščių Giedraičių tėvonija” (2002).

 

Bernadeta Lukošiūtė taip pat gyvena Pilaitėje. Ji žinoma kaip radijo diktorė. Daugeliui pažįstama iš ilgą laiką ėjusios televizijos laidos „Labanakt, vaikučiai“, „Dainų dainelės“ konkursų. Ji i laidos per LTR „Jau saulelė vakarop“ vedėja.

 

Pilaitė garsi dainininkėmis ir muzikėmis. Čia gyveno Judita Leitaitė. Ji laikoma išskirtinio žavesio soliste (mecosopranas), viena aktyviausių ir iškiliausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų. Ji turi ne tik gražų bei puikiai išlavintą balsą, bet ir pasižymi labai įtaigia atlikimo technika. Dainavimo meno mokėsi Lietuvos konservatorijoje pas S. Vaidžiūnaitę, E. Dirsienę, G. Kaukaitę, stažavosi pas garsius vokalo meistrus E. Schwarzkopfą ir T. Krausą (Vokietija), C. Bergonzį (Italija), J. Golbergą (JAV). Daugelio konkursų dalyvė ir laureatė. Dainininkė gastroliavo JAV, Pietų Afrikoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje. Ji muzikos mėgėjus džiugina naujais kūrybiniais sumanymais. Rengiamos naujos programos: „Iš kompozitorių moterų kūrybos“, „Musica sacra“, „Įžymių dainininkių muzikiniai portretai“. Per 200 solistės įrašų sukaupta Lietuvos radijo fonduose. Jų yra garso kasetėse ir kompaktinėse plokštelėse.

 

Alma Vadeišienė – liaudies muzikos populiarintoja, ilgametė pedagogė, mokanti groti vaikus akordeonu taip pat šio rajono gyventoja. Ji įvairių folkloro ir kitokių muzikinių renginių, kalendorinių švenčių organizatorė ir aktyvi jų dalyvė. Yra daugiavaikė mama.

 

Raimonda Daunienė – smuikininkė, daugiavaikė mama taip pat buvo šio mikrorajono gyventoja. 1983 m. jos iniciatyva atsirado kamerinis ansamblis „Regno“. Su dainininke Judita Leitaite įkūrė bendrą motinų ir vaikų ansamblį, kuriame grojamas įvairiais instrumentais bei dainuojama.

 

Pilaitėje (iki 2007 m.) gyveno mokslininkė biofizikė Regina Švobienė. Ji dirbo prie „Valstiečių laikraščio“ įsikūrusiame fonde „Kaimo vaikai“. Jis šelpia vaikus, rūpinasi neįgaliųjų gydymo reikalais. Ši moteris skiria nemažai ir asmeninių lėšų vaikų, gyvenančių Lietuvos nuošaliuose kaimuose tinkamo švietimo, turiningo laisvalaikio leidimo reikmėms, ieško ten talentų, kuriuos būtų galima materialiai paremti.

 

Jūratė Bartkienė kandidatė į sporto meistres. Jos sporto šaka – stalo tenisas. Ji ne vienų varžybų prizininkė ir nugalėtoja, vaikų trenerė. Jos auklėtiniai puikiai pasirodo stalo teniso varžybose.

 

Garsūs šių laikų Pilaitės vyrai. Pilaitėje gyvenančio Vilniaus universiteto Filosofijos katedros habilituoto daktaro, profesoriaus, filosofo Arvydo Šliogerio darbai leidžiami ir skaitomi ne tik Lietuvoje. Jie skinasi kelią ir už Lietuvos ribų. Parašyta ne mažai puikių darbų: „Kas yra filosofija?“ ( 2001), „Konservatoriaus išpažintys: 1988-1994 metų tekstai„ (1995), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Post scriptum: Iš filosofijos dienoraščių“ (1992), išverstas ir į vokiečių kalbą, „Daiktas ir menas:du meno kūrinio ontologijos etiudai“ (1988), „Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai“ (1997), išversta ir į vokiečių kalbą, „Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai“ (1996), išversta ir į vokiečių kalbą, „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ (1985).vos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Post scriptum: Iš filosofijos dienoraščių“ (1992), išverstas ir į vokiečių kalbą, „Daiktas ir menas:du meno kūrinio ontologijos etiudai“ (1988), „Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai“ (1997), išversta ir į vokiečių kalbą, „Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai“ (1996), išversta ir į vokiečių kalbą, „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ (1985).

 

Produktyvus naujosios kartos plataus akiračio kultūrologas, religijotyrininkas bei pačios baltiškosios mitologijos tyrėjas Gintautas Beresnevičius taip pat gyveno (iki 2007 m.) Pilaitėje. Jis buvo Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centro docentas, Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslinis bendradarbis, „Naujojo židinio" žurnalo ir kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai" bendradarbis, daugelio pripažintų religijotyros, baltų mitologijos, literatūros studijų autorius, rašytojas, eseistas. Dienos šviesą išvydo ne viena didelio darbo pareikalavusi studija iš lietuvių mitologijos ir religijos. Tai „Dausos: pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje 1990), „Baltų religinės reformos(1995), „ Religijų istorijos metmenys“ (1997 ), „ Religijotyros įvadas“ (1997), „Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose“ ( 1998), „Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas“ (2001). „Ant laiko ašmenų“ (2002) praeities ir šiuolaikiškoms vertybėms skirta knyga laimėjo esė konkursą, skirtą Lietuvos valstybės 750-čiui. 2003 m. pasirodė kitas eseistikos rinkinys „Vilkų saulutė“ (pagal lietuvišką mitologiją vilkų saulutė yra mėnulis). Jame rašoma ir apie šį mikrorajoną. Esė vadinasi „Vasara Pilaitėje“. Čia jos gyventojai besimaudydami sekliuose Salotės ežero vandenyse sulyginami su induistais, kurie žengia į šventuosius Gango vandenis ritualams. G. Beresnevičiaus kūrybai būdingas intelektualumas, šmaikštumas, ironija. Jis yra paskelbęs periodikoje romaną, novelių, eseistinių straipsnių. Šiuo metu mokslininkas rašo „Lietuvių religijos ir mitologijos“ studiją.

 

Antanas Stackevičius - mokslininkas, miškininkas, ekonomistas, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausias specialistas, daugelio televizijos laidų gamtosauginėmis temomis dalyvis. Daug jo darbų susiję su Lietuvos miškų plėtimu ir esančių puoselėjimu, parkų steigimu bei jų priežiūra. Jo iniciatyva rengiami pastarųjų metų Vilniaus miesto gražiausių kiemų, balkonų, sodų bendrijų namų, gražiausių mokyklų teritorijų konkursai.

 

Zenonas Baubonis – archeologas, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistas. Jis daugelio archeologinių ekspedicijų po Lietuvą iniciatorius ir vadovas, kultūrai reikšmingų vietų bei paminklų populiarintojas. Specializuojasi povandeninėje archeologijoje, domisi Lietuvos malūnais. Jis Pilaitės vandens malūno atstatymo iniciatorius.

 

Čia gyvena žurnalistas ir rašytojas Algirdas Vaseris. Išleisti trys romanai. „Kai verki – miegas neima“ (1997) skirtas pokariui, trėmimo į Sibirą negandoms. „Glodijos gaisre“ (2000) rašoma apie mokyklos šiokiadienius iki Nepriklausomybės. Gvildenamos moralės, etinės problemos, meilės, kančios, atsakomybės temos. „Antilopės šuolyje“ (2002) autorius teigia, kad nesėkmės, neteisybė yra ir niekur nedings, tačiau visada reiki ieškoti gyvenimo prasmės.

 

Pilaitėje gyvena Ferdinandas Jakšys – nusipelnęs (toks vardas suteiktas1987 m.) teatro ir kino aktorius, diplomuotas ir aukštai įvertintas režisierius. 2003 m. jis apdovanotas „Aukso paukšte“ (Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigta nominacija) už geriausią 2002 m. suaugusių mėgėjų teatro spektaklio režisūrą. Apdovanojimą pelnė J. Petrulio pjesė „Prieš srovę“, kurią suvaidino „Senjorų teatras“. Nuo 1999 m. jo meno vadovas yra F. Jakšys. Ankstesniosios kartos žmonės jį prisimena kaip vieną iš puikesnių Jaunimo teatro aktorių. Gausybė vaidmenų teatre. Tai Kiškelis V. Krėvės „Žente“, Velosipedkinas V. Majakovskio „Pirtyje“, kapinių kunigaikštis A. Aitmatovo „Ilgoje kaip šimtmečiai dienoje“, Eskalas V. Šekspyro „Romeo ir Džiuljetoje“, karalius Ž. Anujo „Vyturyje“, Dryža M. Katiliškio „Paskendusioje vasaroje“, Vaižgantas K. Ostrausko monodramoje „Vaižgantas“ (1995 m. už šį vaidmenį kaip originaliosios dramaturgijos aktorinį darbą jam paskirta Lietuvos Kultūros ministerijos premija) ir kiti. Sukurti vaidmenys spektakliuose vaikams. Vaidinta lietuviškame kine: „Suaugusių žmonių žaidimai“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Žaizdos žemės mūsų“, „Nebūsiu gangsteriu, brangioji“, estų „Nebūsiu“ bei televizijos serialuose: „Sveika, Irena“, „Mudu abudu“, „Atžalynas“ ir kituose. Aktorius šiuometu vaidina naujame televizijos seriale „Dapkai ir Bartkai‘ vieną iš pagrindinių herojų – senąjį Dapkų – Bočelį. Jam teko gastroliuoti Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jugoslavijoje, Amerikoje, Izraelyje, Rusijoje. F. Jakšys yra aktyvus Pilaitės bendruomenės ir Pagyvenusių žmonių dienos centro narys.

 

Pilaitėje gyvena Arvydas Ilginis – režisierius, aktorius, operatorius, prodiuseris, vienas iš „Pajautos studijos“, šiuo metu kuriančios televizijos laidas, meninius filmus, vadovų. Besimokydamas mokykloje dalyvavo jaunųjų poetų konkurse, buvo įvertintas diplomu. Lietuvos televizijoje per 22 darbo metus pastatė 14 televizijos spektaklių. Iš jų įsimintini I. Hagerup „Stiklinė arbatos su citrina“, K. Čapeko „Žmogus, kuris mokėjo skraidyti“, Dž. Mrožeko, „Kvartetas“, Dž. Marotos „Našlių guodėjas“. Per tą laiką jis sukūrė daugybę televizijos laidų, rašytojų, aktorių kūrybos vakarų. 1991 m. buvo paskirtas „Telefilmo“ vyriausiuoju redaktoriumi-direktoriumi. Nuo 1992 m. buvo pirmojo lietuviško televizijos serialo „Giminės“ režisierius, scenarijaus bendraautorius, prodiuseris bei vaistininko Saulelės vaidmens atlikėjas. 1997 m. laimėjo viešą konkursą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti. 2002 m. pabaigoje TV4 eteryje pradėtas rodyti naujas lietuviškas serialas „Dapkai ir Bartkai”. Jo prodiuseris – A. Ilginis. Siužeto centre dvejų kaimynystėje gyvenančių ūkininkų šeimų konfliktas. A. Ilginis yra sekmadienio rytinės laidos „Sveikas žmogus“ per TV4 vienas iš kūrėjų. Jis aktyvus Pilaitės bendruomenės narys.

 

Pilaitės gyventojas Raimondas Paškevičius - profesoriaus Knyslio palėpės „Labas rytas suraitytas“ bei „Čiki piki“ - laidų vaikams vedėjas, laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius ir režisierius. Dar mokykloje rašė eilėraščius, scenarijus. Įsigijo televizijos režisieriaus specialybę. Jis serialų„Likimo valsas“‚ „Grybauskai“, vaidybinės laidos „De facto“ scenarijų autorius. „Grybauskus“ dar ir režisavo. Jis trijų pasakų knygelių vaikamsautorius. Tai „Drakonėlis Dra Dra“ (1998), „Profesoriaus Knyslio lai?ai“ (1996), „Profesoriaus Knyslio pasakos“ (1994)..

 

Vladimiras Tarasovas – nenuilstantis džiazo virtuozas, laikomas vienu žymiausiu Lietuvos perkusistų, klausomas tiek Vakarų, tiek Rytų šio žanro mėgėjų. Jo muzikoje be džiazo, užčiuopiama naujosios improvizacinės bei šiuolaikiškos muzikos elementų. Tai XX a. septintojo dešimtmečio menininkų disidentų kartos atstovas, kuriam pavyko ištverti neemigravus. Tada jis gyveno Archangelske – Rusijos šiaurės uoste, kur į tokį vakarietišką meną buvo labai kreivai žiūrima. O jo džiazas buvo „free“ (“laisvasis“), gimęs XX a. Amerikoje septintame dešimtmetyje kaip pasipriešinimo prieš tuometinės visuomenės idealus apraiška. Tuo metu Lietuvoje džiazui buvo pakantesnės sąlygos. Taip atsirado garsusis „Ganelino trio“ –„GTČ“. Jie kūrė neįprastą džiazą, o konceptualųjį meną, tenkinantį negausaus klausytojų rato reikmes. Grupė gyvavo 18 metų. Kaip individualus kūrėjas V. Tarasovas dalyvavo ne viename dailės, kino teatro projekte. Jis muzikinių instaliacijų Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje, Venecijos bienalėje, Ronaldo Feldmano galerijoje Niujorke, Berno dailės muziejuje ir kitur autorius. Surengė ne vieną solinį koncertas su poetais ir dailininkais. Jis yra keleto filmų autorius. Yra išleisti salo programų įrašai. Grojo ne viename projekte su garsiais užsienio ir Lietuvos muzikais.

 

Jonas Švoba - „Valstiečių laikraščio“ - vieno iš populiaresnių Lietuvoje ir skirto visiems jos žmonėms, vyriausiasis redaktorius (gyveno iki 2007 m.).

 

Parengė Angelė Šarlauskienė