PILAITĖS BENDRUOMENĖ

Pilaitės giesmininkai

 

 

Poezijos kilmė. Manoma, kad poezija atsirado iš liaudies šokių. Be jos neapseidavo dievų pagarbinimo ritualai, kai grojant muzikai ir šokant buvo dainuojami rimuoti žodžiai. Tokiu būdu buvo atsipalaiduojama ir išlaisvinamos susikaupusios emocijos. Gilioje senovėje poetai buvo priskiriami prie aiškiaregių, laikomi šventaisiais pamišėliais, per kuriuos kalbantys dievai. Mūsų krašto etnografai yra užrašę šimtus tūkstančių liaudies dainų, t. y. liaudies surimuotų tekstų, – todėl lietuvių tautą irgi galima laikyti šventai pamišusia.


Senovės graikai manė, kad poetu netampama, o gimstama, juos įkvepia mūzos. Amžių bėgyje kito ne tik supratimas apie poeziją, bet ir reikalavimai jai. Kartais norėta, kad poezija būtų kuriama prisilaikant griežtų rimavimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kam bus skiriama ir kokią teiks naudą. O kartais manyta, jog ji neturi būti varžoma jokių išankstinių nuostatų.


Lietuvoje jau kelis dešimtmečius vyksta Poezijos pavasario renginiai. Siekdama populiarinti šį grožinės kūrybos žanrą, 2000 metais UNESCO kovo 21-ąją paskelbė Pasauline poezijos diena.


Poezijos pavasario ištakos. Poezijos pavasaris Lietuvoje – iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys, kurį 1965 metais inicijavo ir kasmet gegužės mėnesį rengia Rašytojų sąjunga. Šventės renginių grandinė nusidriekia per visą Lietuvą pačiais įvairiausiais poetinio žodžio sklaidos pavidalais. Į juos suplūsta mūsų ir svetimų kraštų poetinio žodžio meistrai. Prie jų prisijungia aktoriai, muzikantai, dainininkai, dailininkai. Nepamirštama aplankyti lietuviškos kultūros ir kalbos saleles už oficialiosios Lietuvos ribų. Tradicija tapo prieš pat šią šventę išleisti naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachą „Poezijos pavasaris“. Apdovanojami ryškiausi praėjusiųjų metų poetai ir vertėjai, pagerbiami poezijos skaitovai aktoriai. Pastaruoju metu „Poezijos pavasario“ renginius paįvairina moksleivių poezijos vakarai, vakaronės „Eilėraščiai per naktį“, kur gali pasireikšti kiekvienas, kuriam nesvetimas polėkis kurti. Neapseinama be poetų konferencijų, kuriose eilių kūrėjai ir kritikai kalba pačiomis įvairiausiomis su šiuo žanru susijusiomis temomis. Kaune tradiciškai vainikuojamas „Poezijos pavasario“ laureatas. Pabaigos vakaras vyksta sostinėje, Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje.


Pilaitė ir poezija. Poezijos pavasaris jau antrasis Pilaitėje. Pirmasis (Pilaitės bendruomenės pirmininkės Janinos Gadliauskienės iniciatyva) įvyko 2003 metų gegužės 24 d. Siekiama, kad jis taptų kasmetine mūsų švente. O pradžia galima laikyti 2002 metų birželio 6 d. didžiausiame Pilaitės miško slėnyje įvykusią pilietinę protesto akciją-koncertą prieš valdininkų užmačias žaliąją rekreacinę mikrorajono zoną su miškais paversti tvora aptvertais golfo aikštynais. Renginio metu skambėjo aktoriaus Gedimino Storpirščio atliekama dainuojamoji poezija, poetų eiles skaitė aktorius Ferdinandas Jakšys, savo kūryba prisidėjo poetai Eugenijus Ališanka ir Vladas Braziūnas. Šis koncertas parodė, kad meninio žodžio dėka žmonės gali pasijusti vieningos, nedalomos ir žaliuojančios Lietuvos piliečiais, suprantančiais, jog gyvenimo kasdienybei praskaidrinti tinka eilės, skambančios gimtąją kalba, kurią nuo išnykimo apgynė senoliai.


Ankstesniųjų ir dabartinių laikų Pilaitės kūrėjai. Ankstesniųjų laikų Pilaitėje garsios buvo dvi lenkiškai kūrusios prozininkės. Pirmoji – tai Lietuvos didžiojo pakamorės (dvarų prievaizdo) Stanislovo IV Radvilos dukra Anna (Antonina?) Barbara Olimpia Mostowska – preromantizmo pradininkė bei pirmojo istorinio romano Lietuvoje autorė. Antroji – 1922 m. Pilaitės dvaro oficinoje gyvenusi ir kūrusi šių dienų pasaulinio garso lenkų rašytoja Zofia Nałkowska, Pasaulinės rašytojų sąjungos (PEN) narė, kurios knygos ir dabar populiarios. Šiuo metu vargiai besužinosime, ar senoji Pilaitė turėjo daugiau meninio žodžio kūrėjų. Ribotos galimybės išsiaiškinti ir visus šių dienų Pilaitėje gyvenančius poetus, literatus. Pavyko sutikti ir prikalbinti per trisdešimt autorių.


Rengiant pirmąjį „Pilaitės giesmininkų“ kūrybos rinkinį, mėginta aprėpti pačius įvairiausius darbus: miniatiūras, politinius pamfletus, esė, poetines kasdienybės įžvalgas. Savo eilėraščių rinkinius yra išleidę Pilaitėje gyvenantys Algirdas Svidinskas ir Ingrida Čepatienė. Atskiras knygeles galėtų išleisti ir nuo pat mažumės eiles rašanti Angelė Jonaitytė arba mums visiems žinomas aktorius, operatorius, režisierius ir prodiuseris Arvydas Ilginis, kurie jau yra tapę jaunųjų poetų konkursų laureatais. Nesvetimas eiliavimas bendruomenės pirmininkės pavaduotojui, uoliam Pilaitės miškų gynėjui ir kovotojui už visuotinio teisingumo įtvirtinimą Lietuvoje Vytautui Pelakauskui, kurio eilėraštis „Mirusių bičių medus“ neatsitiktinai pasirinktas rinkinio epigrafu: jis labiausiai tinka šių metų Poezijos pavasario akcentui. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu jėga buvo brukama svetimos šalies kultūra; šiandien pačių iniciatyva, beatodairiškai žavimasi anglų – kita svetima – kalba. O jo odės nesukultūrintoms pievoms ne ką prastesnės nei Antano Baranausko „Anykščių šilelis“. Įdomūs ir politinių karikatūrų autoriaus dailininko Rimtauto Špoko lyriniai apmąstymai apie gyvenimo prasmę. Vieną kitą posmelį brūkšteli tiksliųjų mokslų daktaras Jonas Šarlauskas, buvęs Vilniaus universitete veikusio fantastinės kūrybos klubo „Dorado“ narys. Pilaitėje gyvenančios ir lenkų kalba kuriančios Pagyvenusiųjų žmonių dienos centro lankytojos Jadvygos Krištul (Jadwiga Krysztul) prisiminimai apie gimtinę persmelkti dėkingumo, kad lemtis leido užgimti prie Vilniaus, o dabar gyventi Pilaitėje. Rusų kalba parašytos statybos specialisto Stepo Gadliausko eilės. Džiugu, kad prisidėjo trys mokytojos: Pilaitės vidurinės mokyklos muzikos mokytoja Svetlana Kirkilienė ir Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos: Elena Palubinskienė (ji čia įsikūrusio jaunųjų rašytojų klubo vadovė), bei Agnietė Kacinkevičiūtė (skaitovų būrelio vadovė). Savo kūryba dalinasi Pilaitės pagyvenusiųjų žmonių dienos centro lankytojas Antanas Sviderskas ir buvęs žurnalistas Algimantas Šukys, neseniai sukūręs prozos vaizdelius, kuriuose nemažai kasdieniškos poezijos. Ilgametis sportininkų ugdytojas Jonas Kazlauskas eiles kartais kuria kartu su sūnumi, Žmonių su negalia sporto čempionatų dalyvis ir keliautojas Deividas Podobajevas knygai yra parengęs kelionių apybraižų; jis stato įspūdingus meno kūrinius iš degtukų, o širdį išlieja eilėmis. Į leidinį įtrauktas mūsų rašytojos Onetos Lunskajos romane „Baltosios Pajautos slėnys: gintarinės tautos savasties epas” aptiktas himnas eglei – senojo lietuvių tikėjimo simboliui.


Pilaitėje gyvena du bardai [bardas – pagal savo eiles kuriantis ir dainuojantis poetas]. Lituanistas, su įvairiomis žiniasklaidos tarnybomis bendradarbiaujantis Albertas Antanavičius ne tik kuria eiles ir pats dainuoja; pagal jo eiles muziką kuria ir kiti žinomi kompozitoriai; o dainas atlieka žymūs Lietuvos dainininkai – Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava ir kiti. Į mūsų rinkinį įtrauktos A. Antanavičiaus eilės iš ciklo „Tekstai Jūsų dainoms“. Dailininkė ir psichologė Vanda Sakalauskienė sudaro bardų duetą su sūnumi Jonu, profesionaliu muziku: ji dainuoja dainas, kurias sukuria sūnus pagal jos parašytus žodžius.


Beveik pusė šio rinkinio autorių – moksleiviai. Nemažai eilių yra sukūrusios vyresniųjų klasių Pilaitės vidurinės mokyklos moksleivės: Andželika Aleksandravičiūtė, Aušra Bučytė, Virginija Rutkauskaitė. Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje kūrybingiausios šeštokės: Eglė Dimaitytė, Eglė Jončaitė, Miglė Kirklytė, Žyginta Launagaitė, Aistė Sereičikaitė, Kristina Uscilaitė. O Ieva Janulytė ir Laura Ragaišytė bendromis pastangomis sueiliavo laišką buvusio Prezidento žmonai poniai Almai Adamkienei, prašydamos pagelbėti, kad vietoje vaikų pamėgtų miškų neatsirastų tik tvora aptverti golfo aikštynai. Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos Jaunučių choro dainorėlius eiliuoti paskatina choro vadovė, mokytoja ekspertė Alė Vilutienė. Dainorėliai eiles sukuria sugrįžę iš mokomųjų, koncertinių ir pažintinių kelionių po gimtąjį kraštą ar sudalyvavę gamtos išsaugojimui bei jos gražinimui skirtuose renginiuose. Antrokės Laurynos Jončaitės eilėraščiui „Vasara“ Justina Vydmantaitė pritaikė Juozo Lyguto dainos „Mūsų žemė“ melodiją. Nors jiems vos 8–11 metų, tačiau jų eilės ne pagal amžių brandžios. Ypač išsiskiria antrokų sukurti eilėraščiai – Daumanto Mačiulio „Saugokime gamtą“ bei Ramintos Nedaltovskos „Sodinome medelius“; pastarasis – himnas ąžuoliukui.


Tikimės, kad plačiau paskleista pilaitiškių kūryba paskatins autorius ir toliau kurti, o dar neeiliavusius įkvėps šventajam pamišimui, kuris neleis užgesti tradicijai kasmet Pilaitėje pražysti Poezijos pavasariui.


Pilaitės gyventojų kūryba

Pilaitės giesmininkai`1 /2004 m.

Pilaitės giesmininkai`2 /2005 m.

Pilaitės giesmininkai`3 /2006 m.

Pilaitės giesmininkai`4 /2007 m.

Skamba žodžiai prie Ąžuolo seno /2008 m.

Lietuva! Tavo vardas mano širdy! /2009 m.

Mes vienos girios medžiai /2010 m.

Naktis pražydusi diena /2011 m.

Be tavęs aš paukštis besparnis /2012 m.

Iš aukštybių žydros gilumos /2013 m.

Donelaičio metai sukasi ratu /2014 m.

Alsuoja margos mitų gelmės /2017 m.

Širdies šviesa išgrįstas kelias /2018 m.

 

 

Parengė Angelė Šarlauskienė