Trečią kartą Lietuvoje du mėnesius, o Europoje 21-ąjį kartą rugsėjo 16 d. – 22 d. vyko didžiausia judėjimo kampanija pasaulyje. Į ją įsitraukė net 48 šalys. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos Nacionalinio judumo iššūkio, kurio tikslas sveikata, ligų prevencija, aplinkosauga ir ekologija, bendruomeniškumo puoselėjimas, iniciatyva šiais metais buvo ypač plačiai ir gausiai paremta. Į ją draugiškomis aplinkai priemonėmis: pėsčiomis, elektromobiliais, viešuoju transportu ar dviračiais įsijungė apie 111 tūkstančių dalyvių iš visų miestų ir miestelių, aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, įmonių, bendruomenių, tarp kurių ir lietuviai užsienyje. Kartu žengta 40 mlrd. žingsnių. Tai prilygsta 780 kartų apėjimui aplink Žemę arba lygu 18 mln. kilometrų. Šiemet Nacionaliniame judumo iššūkyje ypač pasižymėjo pilaitiškiai. Jie lapkričio 24 d. buvo pakviesti į Prezidentūrą atsiimti apdovanojimų. Vydūno progimnazijai, apie pasaulį apėjusiai 5  kartus, teko aukščiausia 1-oji vieta mokyklų iššūkyje. Pilaitės bendruomenei, kurios sąskaitoje 379 mln žingsnių, taip pat atiteko aukščiausioji – 1-oji vieta – tarp gyventojų bendruomenių visos Lietuvos mastu: Prezidentas apdovanojo Nacionalinio judumo iššūkio nugalėtojus

Žingsnių matavimas vyko programėlės #walk15 pagalba tarp 6 skirtingų iššūkų dalyvių grupių. Su jos atstove savo patirtimis, ką reiškia kasdienis vaikščiojimas pėsčiomis, ar keliavimas viešuoju transportu, dviračiais, net bėgant maratoną, šiame vaizdo įraše dalinasi į Prezidentūrą apdovanojimo atsiimti atvykusios Pilaitės bendruomenės atstovės: https://youtu.be/og1LMdrO0AY

2016 metų gruodžio pirmosiomis dienomis gimęs „Paviljono knygų savaitgalis“ Vilniuje,  MO muziejaus kaimynystėje, kultūros bare „Paviljonas“  (Pylimo g. 21B), ir šiais metais prasidėjo tuo pačiu metu, kaip jau įprasta, su nemaža renginių  puokšte. Joje intelektualaus ir ieškančio skaitytojo skoniui diskusijos, koncertai,  taip pat pašnekesiai visuomenei aktualiomis temomis bei knygos. Juose dalyvavo ir juos vedė kultūroje pasižymėjusios asmenybės, nauji ir daug žadantys jaunieji kūrėjai. Kartu vyko ir knygų mugė. Čia savo produkciją  pateikė nedaug leidėjų. Dažniausiai tai nišininės arba smulkiosios leidyklos. Ir šiais metais jau 8-toje tokioje mini knygų mugėje nemažai žiemos laikotarpiui, kai oras nevilioja laisvalaikį leisti gamtoje, leidinių. Čia per tris dienas buvo galima susitikti su ne vienu Lietuvos poezijos korifėjumi. Tai ir Tomas Venclova – poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų. Jo klausytis malonu ne tik, kai jis pats puikiai skaito savo eiles. Bet ir norint iš jo lūpų išgirsti tai, kur niekur kitur negali išgirsti. Nepaisant garbaus amžiaus, Tomas Venclova stebina fenomenalia ir enciklopedine atmintimi (https://www.youtube.com/watch?v=a4aDVl6GtLo&t=33s). Taip pat išskirtinio dėmesio vertas ir Antanas A. Jonynas – poetas, nepralenkiamas savo nenuobodžia lyrika naujoje knygoje „153 sonetai“, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, puikus vertėjas, šįmet pažymėjęs gimimo 70-metį, visai neseniai pelnęs Baltijos Asamblėjos literatūros premiją. Pristatyta ir poeto, 2022-ųjų metų Maironio premijos laureato, dramaturgo, scenaristo, publicisto, neseniai amžinybėn išėjusio Liudviko Jakimavičiaus (1959-2022) esiukų knyga „Koheleto vėjas“, dalyvaujant kultūrologui Dariui  Kuoliui, literatūrologėms Viktorijai Daujotytei ir Eglei Pranckūnienei, kunigui Juliui Sasnauskui, režisieriui Augustinui Griciui. (https://www.youtube.com/watch?v=pIWEV20gtDg&t=1591s). Tačiau išskirtiniu įvykiu šių metų „Paviljono knygų savaitgalyje“ reikėtų laikyti leidyklos „Kitos knygos“ Čarlzo Bukovskio, vokiečių kilmės JAV kultinio poeto, romanų ir trumpų istorijų autoriaus, kurio pavardė yra ir dabartinės Vidaus reikalų ministrės E. Dobrowolskos tatuiruotėje, nemažos apimties eilių rinktinės „Meilė – tai pragaro šuva“ pasirodymą. Knyga į Lietuvos  skaitytojų padangę palydėta ekspresyviu jo posmų skaitymu, pritariant gyvai atliekamai muzikai ( https://www.youtube.com/watch?v=wr1o6Gt_KDU ). Akiratį galėtų ženkliai praplėsti ir Tolimųjų Rytų rašytojai. Vienas jų plačiai pasaulyje žinomas ir gerai vertinamas Shuang Xuetao ir jo knyga „Raudonio gatvė“. Joje žmonių, praradusių aukštoką socialinę padėtį, pasikeitus Kinijos ekonominėms-politinėms sąlygoms, gyvenimas (https://www.youtube.com/watch?v=VKxyXdpjlws ). Nuorodos į vaizdo įrašus gali pasitarnauti renkantis knygą atidesniam ir pakylėjančiam prieškalėdiniam ir pokalėdiniam skaitymui.

S. Jaunų skaitytojų džiaugsmui tiktų, jau ne šiame renginyje, o Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos baltojoje salėje spalio pradžioje, minint miškininko dieną, pristatyta mėgstančio jaunuosius gamtos mylėtojus po miškus vedžioti miškininko Raimundo Eremino knyga ,,Jurgelis miškauja“, dalyvaujant ir pilaitiškiams. Renginį vedė Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė ir kartu Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė. Pristatymą lydėjo koncertas, kuriame dainavo medikė iš Ukrainos Margarita Prokapčiuk, operos solistė Inesa Linaburgytė, akomponavo pianistė Lija Neugasimova. Čia taip pat koncertavo ir pilaitiškiai: Vanda Sakalauskienė ir Darius Robertas Pranckevičius. Renginio metu aptartos ir Pilaitės gyvenamojo rajono žaliųjų erdvių problemos. Plačiau kas tai per knyga ir kokiu tikslu parašyta šiame vaizdo įraše: https://www.youtube.com/watch?v=aed9yl_AZ0Y.

Judita  Leitaitė žinoma ne tik kaip išskirtinio grožio balso  dainininkė (mecosopranas), tarptautinių konkursų laureatė. Ji  LMTA docentė, daugelio labdaringų vakarų ir renginių solistė. Vienas  tokių pasirodymų neseniai vyko Adomo Mickevičiaus 225-ųjų gimimo  metinių renginyje to paties vardo  Vilniaus viešoje bibliotekoje (visas vaizdo įrašas - https://www.youtube.com/watch?v=SRGFJNiATD0 ).

Dainininkė  kurį laiką gyveno Pilaitėje. Yra viena  iš 2002 metų vasarą čia  gimusios pirmosios  gyventojų bendruomenės steigėjų. Ne kartą  dalyvavo ir Pilaitės labdaringose vakaronėse, popietėse, šventiniuose renginiuose. Dabar ji gyvena kitur, bet nepamiršta Pilaitės. Ji čia 2008 metais koncerte bendruomenei atliko spiričiuelus – dvasines giesmes. 2014 metais Martyno Mažvydo progimnazijoje surengė  koncertą. Daugiau apie Dainininkę: https://lt.wikipedia.org/wiki/Judita_Leitait%C4%97 .

Šį kartą Judita Leitaitė maloniai  kviečia  ir pilaitiškius  į savo Naujametinį koncertą pačiame Vilniaus centre paskutiniąją 2023-iųjų dieną  – gruodžio 31 d.  –  (sekmadienį)  nuo 18 val. Daugiau  informacijos  skelbime.

Ant Pilaitės piliakalnio 17-ąjį kartą čia dažnai apsilankančių Albino Batavičiaus ir Ipolito Petrošiaus birbynių garsai paskelbė nuo 2000 metų rugsėjo 22–ąją oficialiai minimos Baltų vienybės dienos pradžią. 1326 metais tuo laiku bendromis pastangomis lietuviai su latviais prie Šiaulių, Saulės mūšyje,  įveikė Livonijos kalavijuočių ordiną.  Baltų Vienybės laužą įžiebė šio šventės 2007 metais ant šio piliakalnio iniciatorė Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė. Jungtis į ratelį prie laužo susirinkusius kvietė Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“ vadovė  Rasa Kauzonaitė. Skambant Verdeniečių dainoms, ji  priminė, kokios datos dar siejasi su Rudens lygiadieniu. Papasakojo, kokiais ritualais senovėje  būdavo pradedamos lietuvių  kalendorinės šventės ( https://youtu.be/9S7AG3k_Hog ). Be „Verdenės“  pasirodymo prie Baltų vienybės laužo taip pat  skambėjo į  Baltų vienybės  šventę  atėjusios  Pilaitės  gimnazijos vokalinės grupės „Pirmokai“ dainos ( https://youtu.be/cb8NdqndcHk   ). Juos  čia atlydėjo  muzikos mokytoja Kristina Žebrauskaitė-Šileikienė.  Dar  nė karto ant Pilaitės piliakalnio nebuvo taip karšta.  Dieną temperatūra pakilo iki +28 C, o vakarop išsilaikė iki + 24 C.

Elena Ratautaitė-Skirelienė gimė 1942-ųjų spalio 29 d. Jonavoje. Netrukus šeima persikraustė gyventi į Vilnių. Čia ji mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, baigė Vilniaus pedagoginį institutą, – studijavo rusų kalbą. Jai teko dirbti valstybės tarnyboje tiek sovietinėje, tiek ir Nepriklausomoje Lietuvoje. Išėjusi į pensiją, 2005 metais Lazdynų vidurinėje mokykloje įkūrė pagyvenusiems žmonėms šokių studiją „Širdimi esame jauni“, o 2006 metais šiame sostinės rajone – „Pagyvenusių žmonių Poezijos ir romansų klubą „Elena““. Jo repertuare ne vienas renginys, skirtas ir nemariems Lietuvos poetams. Nuo 2018 metų šio klubo iniciatyva poezijos pavasariai pradėti rengti ir Lazdynuose. Dar mokykloje mėgusi šokti, dainuoti, vaidinti, būdama dešimties sukūrė pirmąsias eiles. Su poezija bičiuliavosi iki pat mirties. Ji penkių Pilaitės poezijos pavasariams skirtų almanachų bendraautorė. Jos, kaip Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodo“ tikrosios narės, kūrybos ir gyvenimo veikla su eilėmis pristatoma 2023 metais antologijoje „Kas yra kas „Menų sode“?“. 2020-aisiais pasirodė pirmoji poezijos knyga „Apnuoginta siela“. 2023-aisiais pradėta rengti antroji posmų knyga „Jausmų vėtra“, kurią išleisti pasižadėjo Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ pirmininkė Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja. Jai Elena Ratautaitė-Skirelienė patikėjo toliau vadovauti savo daugiau nei 15-ka metų puoselėtą „Pagyvenusių žmonių Poezijos ir romansų klubui „ELENA““

Lazdynuose. Poetės eilės jau patraukė muzikų ir dainininkų dėmesį. Elena Ratautaitė-Skirelienė atsiskleidė ir kaip artistė, kuriai dar sovietmečiu yra tekę kaip apšvietėjai darbuotis Jaunimo teatre. Ji nuo 2015 metų vaidino beveik visuose Pilaitės liaudies teatro, gimusio 2008-ųjų pabaigoje, spektakliuose. Įsimintiniausias lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės vaidmuo, dėl sveikatos problemų pakeitus pirmąją šio vaidmens atlikėją, aktyvią Pilaitės bendruomenės narę, jau šviesios atminties Genovaitę Baranauskienę. Sekė ir kiti jos vaidmenys spektakliuose „Viesulų tarpuvartėje“, „Kelias: Tiesa ir Garbė“. Elena Ratautaitė-Skirelienė buvo aktyvi ir pilaitiškų renginių dalyvė. Jos plati kūrybiška ir pilietinė veikla įvertinta sostinės, seniūnijų, meno asociacijų, visuomeninių organizacijų, gyventojų bendruomenių, Lietuvos Respublikos Seimo padėkos raštais, atminimo ženklais. Liko liūdėti dukros Jūratės ir sūnaus Gedimino šeimos: penki anūkai ir keturi proanūkiai. Liūdi Pilaitės bendruomenė. Liūdi visi, kuriems teko šią aktyvią, pilietišką ir kūrybingą moterį pažinti. Išlydėtuvėse į Amžinybę Rokantiškių kapinėse atsisveikinimo žodį tarė ir velionės prašymu klasikės Ievos Simonaitytės kalbą iš epinės dramos „Mano vardas – Lietuva“, kurioje ji vaidino, perskaitė šio spektaklio režisierė ir scenaristė Dalia Tarailienė, jai skirtas atsisveikinimo eiles skaitė poetė Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja. Pastaraisiais metais, paūmėjus nepagydomai ligai, Elena Ratautaitė-Skirelienė dar turėjo užsibrėžusi darbų 10-čiai metų į priekį.

         Ak tie metai

(Elenos Ratautaitės-Skirelienės eilės)

O metai tie metai vis bėga ir bėga,

Kaip juos pagauti ir sustabdyti,

Kaip sugrąžinti jaunystę?

Metai, neneškit manęs taip toli,

Metai, pasilikite namo širdy,

Nors ir plaukus nudažė šarma,

Širdimi vis tiek aš liksiu jauna.

Siautė pūgos, draskė vėjai,

Metai manęs negailėjo,

Rožėm kvepėjo, ašarom liejo,

Mano metai, mano vėjai.

Gegužės 20-ąją, saulėtą, bet vėjuotą šeštadienį gausiai susirinkta Senojoje Pilaitėje, jos dvarvietėje, Vėjo malūne,  jau į XXI-ąjį Pilaitės poezijos pavasarį, skirtą Vilniaus 700-metų jubiliejui „Manasis Vilnius – miestas Gedimino“, kurį parėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Sveikinimu pilaitišką poezijos pavasarį pradėjo jo pradininkė šiame sostinės pakraštyje, Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė, Janina Gadliauskienė. Ji apgailestavo, kad renginio, kaip buvo skelbta, neves ilgametė jų vedėja Dalia Tarailienė. Jai sunegalavus, pavaduos ilgametė LRT diktorė, skaitovė, Pilaitės liaudies teatro aktorė Liutgarda Čepienė, kuri iš pat pradžių padeklamavo Balio Sruogos iš trauką iš jo dramos „Apyaušrio dalia“ apie švytinčius Vilniaus bokštus ir perėjo prie labai šiam istoriniam virsmui svarbių lietuvių kalbos ir lietuvių, kuriems Lietuvoje taip pat būtų gera, Lietuvos Respublikos Atkuriamojo seimo deputato, signataro, mokslininko, poeto Leono Milčiaus eilių. Netrukus prie mikrofono padainuoti buvo pakviestas Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“, vadovaujamas Rasos Kauzonaitės, šiemet pažymintis savo gyvavimo 35-tį, – daugelio pilaitiškų poezijos ir panašių renginių partneris. Pakiliai nuteikė Birutės Kanevičienės, rašančios eiles, prozą, dainų tekstus ir muziką, rengiančios autorinius dainų ir poezijos vakarus, posmai apie Vilnių. Pristatytas beveik 400 puslapių kompaktinėje plokštelėje jau 18-asis pilaitiškų poezijos pavasarių almanachas. Jame 38 bendraautoriai su jam 30 iliustracijų patikėjusių asmenų. Dalis jų pasitarnavo parodai Vėjo malūne su Vilniaus vaizdais, talkinant  Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojoms: pradinukų – Daivai Diržauskienei, dailės: šeštokų  – Mildai Tverkutei. Iliustracijų leidiniui sulaukta įsitraukus ir Pilaitės gimnazijos dailės mokytojai Liucinai Kon. Neišversta ir be šios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų: Andželikos Aleksandravičiūtės ir Ingos Razulevičiūtės pagalbos. Jos padrąsino mokinius savo poetine kūryba pasidalinti almanache ir ją gyvai pristatyti pačioje posmų šventėje. Renginyje eiles Vilniui ir ne tik apie jį skaitė 18 poetų ir ne tik iš Pilaitės. Į kvietimą įsitraukti eilėmis į šiam pavasariui skirtą almanachą atsiliepė jo ankstesniųjų metų bendraautoriai: ukmergiškis Algirdas Markevičius, druskininkietė-vilnietė Irena Petrauskaitė, klaipėdietis-vilnietis Darius Jurevičius. Jau trečią kartą su posmais ir gyvu apsilankymu pilaitiškus poezijos pavasarius pagerbė Vilnijos krašto nepriklausomų literatų ,,Vingis“  vadovė, ne vieno skaitovų konkurso prizininkė Onutė Kulbokienė. Jos eilėse ir Čiurlionis, ir surimuotas kreipinys į pačius sostinės gyventojus, kviečiantis vilniečius būti ne piktais,  ne susipriešinusiais, o vieningais. Negalėjusi poezijos pavasaryje dalyvauti klaipėdietė Rita Bijeikytė-Gatautė paprašė jos eiles apie Vilnių kitus paskaityti. Jos posmus perskaitė Liutgarda Čepienė. Paskutinėje eilėraščio eilutėje savalaikis palinkėjimas: ,,Laikykis, VILNIAU, per amžius oriai!“. Pasidžiaugta be renginyje pilaitiškės bardės ir keramikės Vandos Sakalauskienės padeklamuotų ir padainuotų posmų, šiam pavasariui jos nulipdyta Vilkiuko skulptūrėle. Jis, kaip patikimas Pilaitės dvarvietės teritorijoje sukauptų istorinių reliktų saugotojas, patikėtas šios teritorijos puoselėtojams. Vilkiuko atvaizdas papuošė ir almanacho viršelį. Prisiminti neseniai į Amžinybę išėję leidinio bendraautoriai. Skaitytos šiais metais balandžio 17 d. staiga mirusio 48-ties metų pilaitiškio Mindaugo Peleckio, poeto, rašytojo, religijotyrininko, erudito ir poligloto eilės. Jos jau aštuntą kartą patikėtos pilaitiškų poezijos pavasarių almanachui.  Sūnaus Česlovo atliktomis giesmėmis prisiminta 2022-ųjų pabaigoje, sulaukusi 99-erių, į Amžinybę iškeliavusi bardė Irena Maculevič. Jie abu pagerbti tylos  minute. Sulaukta ir siurprizo. Buvo galima pasiklausyti ukrainietiškai eilių ir čia pat jų vertimo į lietuvių kalbą. Debiutavo Tetiana Ruihene iš Bučos miesto, Vilniuje ukrainiečių Gravitas mokykloje mokanti vaikus biologijos. Lietuvos sostinėje gimė pirmieji jos posmai, pajutus neišreiškiamą laisvės ir saugumo jausmą, pirmą kartą  ją išvydu. Kiti gimė apsilankius prie Platelių ežero. Eilėraštyje apie lietuvių kalbą motyvas: šią kalbą, nors ji labai sena, galima išmokti, jei to nori širdis. Viešnios posmus į lietuvių kalbą išvertė germanistė Dalia Tarailienė, o juos skaitė Liutgarda Čepienė. Buvo galima pasiklausyti pilaitiškės Lidos Tamulevičienės – vienos ištikimesnių poezijos pavasarių dalyvių  – posmų. Šiame pavasaryje debiutavo Aušra Indrišiūnienė: Vilniaus krikščionių gimnazijos Pilaitėje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Šventėje su savo kūryba apsilankė iš viešo gyvenimo kovidmečiu pranykusį 35 metus  čia aktyviai ir turiningai veikusį Pagyvenusių žmonių centrą „Diemedis“ savarankiškai atstovaujantis garbaus amžiaus Komunikacijų inžinerijos specialistas Vytautas Juozapaitis. Šventę savo gyvai skaitomomis eilėmis pagerbė taip pat garbaus amžiaus literatė ir Pilaitės liaudies teatro aktorė Birutė Serapinienė. Almanache be lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių kalbų literatūrinė kūryba ir angliškai. Šia kalba pirmiau parašytos ir į lietuvių kalbą išverstos  Perlos Jasiūnaitės poetinės būties įžvalgos. Ji gimė Vilniuje,  iš pradžių studijavo Londone Socialinę antropologiją, vėliau Edinburgo Universitete įgijo Religijų studijų magistro laipsnį. Iš  jos kelionių ir tyrinėjimų gimė pirmoji knyga angliškai – ,,Naujojo Amžiaus Hipiai“ (,,New Age Hippies“).  Dabar ji rašo ,,Širdies monologus“, miniatiūrų seriją (publikuojama Facebooke @PerlaJasiunaite), kviečiančią ir įkvepiančią žmones keliauti kartu link tikrojo savęs. Šiame Pilaitės poezijos pavasaryje debiutavo eiles ir eseistiką kurianti  filologė bibliotekininkė Aistė Salomė ir jau poezijos knygą į pasaulį paleidusi masažistė ir šios srities edukologė Auksė Bakanienė. Šiemet drąsiau, nei pernai debiutavusi, savo kūryba dalinosi Enrieta Cicėnaitė iš Antakalnio gimnazijos. Renginyje netrūko ir dainų. Pavasariškai buvo nuotaikingas Birutės Gaučienės, nuo pat mažumės dainuojančios ir rimuojančios, kuri padainavusi, dar perskaitė ir eiliuotą gidą po Vilnių, ir dainas, pasakas kuriančios muzikos  edukologės Ingos Gučienės duetas. Skambėjo Pilaitės gimnazistų, kurie dalyvavo nuo ryto iki pat pietų trukusioje  Gatvių muzikos šventėje, dainos ir čia. Į Poezijos šventę juos atlydėjo muzikos mokytoja Kristina Žebrauskienė. Meile Vilniui ir gyvenimui uždegė ir „Šnypiškiečių ansamblio“ (vadovas Algirdas) dainos su debiutuojančia vokaliste Andrėja. Renginys baigėsi padėkomis ir visus bendrai pakylėjančiai nuotaikai uždegančia „Verdenės“ daina „Buvo dūda Vilniuj“, kurią padainuoti buvo kviečiami visi kartu. Patys ištvermingiausi ir ištikimiausi XXI-ojo Pilaitės poezijos pavasario dalyviai, nes renginys truko 3 val., tarp jų ir po paskaitų taksi spėjęs atvažiuoti ir savo eiles padeklamuoti pilaitiškų poezijos pavasarių bičiulis, Filosofijos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanas Vytautas Valatka,  kuriantis eiles nuo 7 metų ir iki šiol nesustojantis, giedantis grigališkąjį choralą, verčiantis lotyniškas giesmes ir himnus į lietuvių kalbą ir juos skelbiantis edukaciniame–informaciniame portale www.arche.lt, žinute per mesendžerį prašė jo palaukti ir be jo šventės nebaigti, nes, apart jo: „Ir apskritai – tikra nuodėmė XXI amžiuje XXI-ame Pilaitės poezijos pavasaryje neapsilankyti!“, po bendros nuotraukos prie Vėjo malūno, atkeliavusio iš Šakių rajono, Liepalotų kaimo, po restauracijos prikelto antram gyvenimui, šnekučiavosi jo viduje prie arbatėlės ir saldaus vaišių stalo.

   Priminta, šis ir visi ankstesnieji piliatiškų poezijos pavasarių almanachai prieinami visiems internetinėje erdvėje: pilaites_giesmininka, o taip pat ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos visateksčių duomenų bazėje. Negalėjusiems eilių gyvai pasiklausyti, beveik visas vaizdo įrašas čia:  https://youtu.be/NIfNRKu6CwQ

Kviečiame savo kūryba įsijungti į XXI-ąjį Pilaitės poezijos pavasarį „Manasis Vilnius – miestas Gedimino“!

Gegužės 20-ąją (šeštadienį) Pilaitės dvarvietėje nuo 15 val. numatomas poezijos pavasaris „Manasis Vilnius – miestas Gedimino“, skiriamas Vilniaus 700 metų jubiliejui.

„Pilaitės bendruomenei“ laimėjus konkursą, jis iš dalies remiamas Vilniaus miesto savivaldybės:

Jau dabar iki balandžio 30 d. maloniai kviečiame moksleivius ir suaugusius siųsti savo eiles, poetines įžvalgas, miniatiūras, legendas būsimam XVIII-ajam pilaitiškių ir jų bičiulių poezijos almanachui šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com.

Ir šiai Tarptautinei Poezijos dienai neliko abejingas Nežinomas Pilaitės giesmininkas. Jis savo eiles dedikuoja Vilniui – valdovo Gedimino įkurtam miestui:

Senelis Vilnius – miestas Gedimino, –

Užsimezga įkyri mintis:

Ar savo paslaptis gerai jis žino? –

Nesusilpnėjusi Senelio atmintis?

Kur Lizdeika prie jo priėjo?

Ką jam tada į ausį pašnabždėjo? –

Atsakymai aplankė net keli:

Žynys paaiškino jam sapną paryčiui regėtą,

Patiestą ant Brėkšmos plačių delnų.

Sužinojo valdovas Gediminas,

Kurioje vietoje iškilti turi jo tvirta pilis.

Suprato savo misiją žvaigždėtą:

Tas miestas stos ant septynių kalvų.

Statys tą miestą Dvasios aristokratai,

Sulėkę iš atokiausių pašalių.

Gims jo miesto atspindžiai

Iš dieviško minčių sietyno

Su žemaitiškais smūtkeliais prie langų,

Su dzūkiškais kašeliais riešutų,

Aukštaitės pilna rietimų seklyčia,

Su dausomis karingų jotvingių dainų,

Sūduvės įmantriaisiais siuviniais dabintas

Senelio Gedimino Vilniaus miestas švinta,

Sukurptas iš giliausių jo sapnų…

Ir tu stovėsi Bokštan atsigręžęs,

Tai griausi, tai statysi vėl.

Nebus jis tau beviltiškas muliažas –

Senelio Gedimino Vilnius kurtas vėl ir vėl

Su Geležinio Vilko iškauktom ir

Vis dar spindinčiomis rasose žvaigždėm.

Kilusi iš Semeliškių miestelio Daiva Červokienė iki dabar yra susijusi tampriais ryšiais su savo gimtomis vietovėmis. 2021 metais, Semeliškių 750 metų paminėjimo proga, ji išleido knygą „Jie garsino Semeliškes“. Savo straipsniuose daug dėmesio skiria, domisi likimais žmonių, kurių gyvenimai susieti su savita Semeliškėms artimų kaimų istorija. Gali būti, kad prie jautraus požiūrio į žmogų, gamtą prisidėjo ir jos mama, pedagogė, socialinių mokslų daktarė, Valdorfo Lietuvoje pradininkė Danutė Ona Ališauskaitė- Žilienė.

Tačiau daugiausiai dėmesio Daiva skiria gamtos pažinimo procesams, žmonių sveikatingumo  gerinimui. Didelio susidomėjimo susilaukė prieš keletą metų jos pasirodžiusi knyga „Kaip gydo medžiai“.  Joje jautriai ir kartu paprastai  išdėstoma medžio gydomosios savybės, kokią reikšmę turi medžiai, augmenija mūsų aplinkoje.

Bendruomenėje Daiva priima visas idėjas ir ne tik jas palaiko, bet pasiūlo daugelį savų. Jos iniciatyva bendruomenės nariai turėjo galimybę aplankyti ne vieną kultūrinį renginį, susipažinti su įdomiais žmonėmis.  Taigi, tokia mūsų Daiva, mylinti savo kraštą, žmones ir kartu  atvira, išklausanti.

Nuėjus brandos kelią linkime Daivai būti ramsčiu žmonėms, kurie nori pažinti juos supantį pasaulį. Linkime kūrybinių jėgų ir ją mylinčios aplinkos.

Kovo 16-oji – paskelbta Knygnešių diena. Knygnešystė išskirtinis lietuvių tautos reiškinys. Ji siejasi ir su Pilaite. Čia įamžinamas Mažosios Lietuvos atminimas: gatvėms ir infrastruktūros objektams suteikiami autentiški jos vietovardžiai, ten  gyvenusių iškilių lietuvybės puoselėtojų asmenvardžiai. Šiuo metu didesnioji Mažosios Lietuvos dalis – Kaliningrado srityje:  Rusijos Federacijos anklave. Šioje Lietuvos istorinėje etnografinėje teritorijoje gausiai tiražuota ir į Didžiąją Lietuvą, kurioje po Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo viešpatavo carinė Rusija, slapta gabenta čia 1864-1904 metais lotyniškais rašmenimis draudžiama lietuviška spauda. Toks draudimas atsirado žlugus lenkų-lietuvių 1863-1864 metų sukilimui, siekiant panaikinti baudžiavą. Pilaitėje prie Martyno Mažvydo progimnazijos stovi knygnešystei prisiminti ąžuolinis Aleksandro Tarabildos koplytstulpis. Tai pirmasis žingsnis Pilaitėje įamžinant tokį išskirtinį masinį gimtojo žodžio, tautinės tapatybės saugojimo reiškinį, prisidėjusį prie valstybingumo pamatų atkūrimo. Netolimoje jos kaimynystėje, LITEXPO rūmuose, nuo 1998 metų pradėtos rengti  tarptautinės Vilniaus knygų mugės iš dalies  taip pat prilygsta knygnešystei. Tačiau jau kitokiame politiniame kontekste – Nepriklausomos Lietuvos. Tai įspūdingas renginys sostinėje. Jame vidutiniškai per keturias dienas apsilanko virš 50 tūkst. žmonių. Čia surengiama virš 500 susitikimų. 23-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje „700 eilučių laisvei“ su Ukrainos, laisvės ir 700 metų jubiliejų švenčiančio Vilniaus ženklais įvyko 531 renginys, kuriame dalyvavo 180 autorių. Sulaukta 45 svečių iš užsienio. Asociacijos AGATA „Muzikos salė“ pasipildė 70 stendų. Joje surengta daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių. Per keturias dienas mugę aplankė 52 700 žmonių. Pastebėta, – jos lankytojai atjaunėjo. Be to, jie į šią knygų šventę atsivedė ir savąsias atžalas. Tai džiugina jos organizatorius. Deja, neįmanoma suspėti apsilankyti tokioje gausybėje renginių. Nemažai jų, kuriuose norėtųsi dalyvauti, vyksta vienu metu.  Šią spragą šiek tiek gali užpildyti tiesioginės LRT TV, „15 min“ portalo transliacijos. Nors ir nevisa filmuota medžiaga po tiesioginės transliacijos tampa prieinama internetinėje erdvėje, bet tai puiki galimybė gyvai nesilankant Knygų mugėje, arba į ją atėjus, bet visur nesuspėjant, daugiau sužinoti, kas naujo knygų pasaulyje, pasirenkant naujausius leidinius prasmingam laiko leidimui. Šiuo tikslu „Pilaitės bendruomenės kanale“ pateikiamos  dalies susitikimų su knygų autoriais vaizdo įrašų nuorodos:

Kristinos Burinskaitės knygos „Slaptieji kgb bendrininkai: agentų veikla šeštajame-devintajame dešimtmečiais“ pristatymas. Moderuoja Rimas Bružas, dalyvauja autorė, Arūnas Streikus ir Algirdas Jakubčionis. Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/fltYOYlLBYU

2 dalis: https://youtu.be/lhHb1nrZrj8

Antano Andrijausko monografijos „Čiurlionio orientalizmo metamorfozės“ pristatymas. Moderuoja Rasius Makselis, dalyvauja autorius, Žilvinas Svigaris, Nida Gaidauskienė. (Lietuvos kultūros tyrimų institutas). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/bXEIPzMxnLc

2 dalis: https://youtu.be/hQ2THZU5jHA

Sondros Rankelienės „Enigma solvere“ ir „Enigma“ serija. Romanai susiję su senąja Vilniaus istorija ir Vilniaus miesto 700-osiomis metinėmis. Moderuoja Viktorija Vaitkevičiūtė, dalyvauja autorė, Rytis Sabas, Indrė Večerskienė. (Lectio divina). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/zywfjiU1wGA

2 dalis: https://youtu.be/f_mk4OFjkgY

Medijų forumas. Kultūros frontas. Kultūra kaip galia: Rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės pasisakymų fragmentas. Moderuoja Rytis Zemkauskas, dalyvauja Kristina Sabaliauskaitė, Rimvydas Petrauskas, Arūnas Gelūnas. (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija): https://youtu.be/exrDrdD90y0

Algimanto Kasparavičiaus knygos „Griūvanti taika. Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940)“ pristatymas. Moderuoj Šarūnas Liekis, dalyvauja autorius, Vilma Bukaitė, Česlovas Laurinavičius, Zenonas Norkus. (Lietuvos istorijos institutas). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/6u9r-d-ufMQ

2 dalis: https://youtu.be/5eaV0DyglOg

Knygos „Antanas Kazakauskas. Viskas užprogramuota /Everything is Programmed“ pristatymas. Dalyvauja Ernestas Parulskis, Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Julijus Balčikonis, Žygimantas Augustinas.  (Vilniaus grafikos meno centras, Vilniaus dailės akademija). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/1T5CDeYNCDI

2 dalis: https://youtu.be/935XoUcPCf0

Oskaro Milašiaus knygos „Laiškai“ 2 dalis pristatymas. Moderuoja Valdas Puteikis, dalyvauja vertėja Genovaitė Dručkutė, Vytautas Bikulčius. (Žara). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/D-CEBpM05hY

2 dalis: https://youtu.be/M1O1PFzV07w

Arvydo Pacevičiaus knygos „Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803–1832)“ pristatymas. Moderuoja Viktor Denisenko, dalyvauja autorius, Rimvydas Petrauskas, Reda Griškaitė, Nerijus Maliukevičius. (Vilniaus universiteto leidykla). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/Ga3SuM0HpsM

2 dalis: https://youtu.be/4P04EkBykAM

Jono Meko ir Antano Naujokaičio laiškų knygos „Draugystė“ (sud. Ramūnas Čičelis) pristatymas. Moderuoja Vytautas V. Landsbergis, dalyvauja sudarytojas, Dalius Naujokaitis. (Dominicus   Lituanus). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/QbPsIMhfpwg

2 dalis: https://youtu.be/E-9X3ETJ8ds

Unės Kaunaitės knygos „2084“ pristatymas. Moderuoja Rytis Zemkauskas, dalyvauja autorė, Aušra Kaziliūnaitė. (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/9zKvIRYqy2I

2 dalis: https://youtu.be/oQPhjqC5K78

Ko karas Ukrainoje moko Lietuvą ir Europą? Knygos (sud. Vytautas Sinica) pristatymas. Moderuoja Edvinas Jusys, dalyvauja sudarytojas, Vytautas Rubavičius, Vytautas Radžvilas. (Valstybingumo studijų centras): https://youtu.be/BLA0ApU6o4o

Alvydo Jokubaičio, Simo Čelutkos, Aistės Noreikaitės knygos „Politika ir moralė: ontologinė perspektyva“ pristatymas. Moderuoja Simona Merkinaitė, dalyvauja autoriai. (Vilniaus universiteto leidykla). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/W9t3urG1pS4

2 dalis: https://youtu.be/caAh5jqif7c

Agnės Žagrakalytės knygos „Triukšmaujantys: katalikai“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Jūratė Čerškutė, Paulius Subačius. (Tyto alba). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/cvenHsfsm7A

2 dalis: https://youtu.be/3SIEsROVOvU

Jurgos Vilės knygos „Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“ pristatymas. Moderuoja Lina Fisheye, dalyvauja autorė, Saulė Degutytė, Saulius Čėpla. (Aukso žuvys). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/i8OGc9Exrgc

2 dalis: https://youtu.be/Ti9A0NPH7W0

Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Moderuoja Kazys Preikšas, dalyvauja autorius. (Briedis). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/BDixJRw5iC4

2 dalis: https://youtu.be/6srPTTbs-mw

Ginos Viliūnės istorinio romano apie Vilnių „Mirtinas arkebuzos šūvis“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Gabija Lunevičiūtė, Ernestas Parulskis. (Tyto alba):https://youtu.be/jFR4jwzV2Fw

Vytauto Toleikio knygos „Žydai lietuvių literatūroje: nuo priešo iki sąjungininko“ pristatymas. Moderuoja Mantas Tamošaitis, dalyvauja autorius, Linas Venclauskas. (Naujasis Židinys-Aidai). Iš 1-2 dalių:

1 dalis: https://youtu.be/4_e4wlS3P18

2 dalis: https://youtu.be/5LhCvHzv35A

Marijos Gimbutienės knygos „Senoji Europa“ pristatymas. Moderuoja Vytautas Ališauskas, dalyvauja Agnė Čivilytė, Kunotas Vildžiūnas. (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras):

https://youtu.be/Yl7tfSlVI1k

Vainiaus Bako eilėraščių knygos „Pasiklydusios kulkos“ pristatymo fragmentai. Dalyvauja autorius, Birutė Mar, Halyna Pšeničkina, Juozas Žitkauskas (Slinktys). Renginio kalbos LT/UA:

https://youtu.be/TyBHpi-HjeQ

Olgos Tokarczuk knygos „Jokūbo knygos“ pristatymas. Moderuoja Jūratė Čerškutė, dalyvauja autorė (nuotoliu), Vyturys Jarutis. (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Renginio kalbos LT/PL: https://youtu.be/7XCd4K8ftqg

Vaivos Rykštaitės knygos „Mėlynas namas Havajuose“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Dovilė Filmanavičiūtė. (Tyto alba).

https://youtu.be/SScSvjBMqRg

2013-ųjų pabaigoje VšĮ „Beepart“ kūrybinėse dirbtuvėse jubiliejiniame kūrybos vakare geofizikė, vėliau įsigijusi Vilniaus edukologijos universitete ir dailės mokytojos išsilavinimą, pilaitiškė Vanda Sakalauskienė pristatė savo skulptūrėles sūnaus skulptoriaus Jurgio sukurtame filmuke. O šių metų pradžioje kartu su fotomeninke Rūta Andre pakvietė į moters kūrybinės saviraiškos parodą „Rūko gaudytoja“ Lietuvos Respublikos Seime. Šį kartą eksponuojamos jau realios skulptūrėlės. Ilgai namuose ant lentynų stovėję darbai nušvito naujoje šviesoje. Parodos atidarymo metu menininkė, kurį laiką dirbusi dailės mokytoja, vadovavusi ne vienam keramikų būreliui, pristatė savo kūrybą (https://youtu.be/1AiCThL0QgU). Įdomu, kad susidomėti keramika pastūmėjo darbas Geologijos institute, kur buvo sukaupta daug skirtingų uolienų. Ji atkreipė dėmesį į pagrindinę statulėlių medžiagą – molį, pasiduodantį plastikai. Vandos Sakalauskienės skulptūrėlėse labai daug šokančių moterų. Ji nemažai sukūrė menininkų biustų-vazų. Didesnioji dalis saugoma jų namuose. Šioje parodoje eksponuojama tik keletas tokių skulptūrėlių. Vienoje – jau šviesios atminties rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė. Skulptūrėlėse meilė ir visai gyvajai kūrinijai. Vanda Sakalauskienė – aktyvi Vo „Pilaitės bendruomenė“ narė. Ji labai operatyviai reaguoja į bet kurį nusižengimą gamtai ir pačioje Pilaitėje. Pilaitiškės menininkės skulptūrėlių nuotraukomis iliustruotas 2023-iųjų Pilaitės poezijos pavasariui skirtas almanachas. 2022-ųjų poezijos pavasariui ši menininkė ir poetė, dainuojanti pagal savo ir kitų eiles, nulipdė gulbę: skulptūrėlę-vazą. Ji liko plaukioti Senosios Pilaitės dvaro tvenkiniuose prie vandens malūno. Beveik tuo pačiu metu jau kitos Vandos Sakalauskienės skulptūrėlės eksponuojamos Kaune.

Parodos atidaryme dalyvavęs sūnus Jonas pasidalino mamos kūrybos kelio prisiminimais (https://youtu.be/JrTUb09zadM).

P.S. Patekimas į parodą Lietuvos Respublikos Seime dėl saugumo apsunkintas, tad žvilgtelėti į parodos eksponatus galima pagal čia aukščiau pateiktas Vo „Pilaitės bendruomenė“ vaizdų kanalo nuorodas.

Baigiantis sausiui Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko renginys skirtas Laisvės gynėjo Antano Sakalausko (1952-2010) 70-osioms gimimo metinėms. Sausio13-ąją sužalotas okupantų tanko, išgyveno. Persikėlęs su gausia šeima į Pilaitę, tapo aktyviu Vo „Pilaitės bandruomenė“ nariu, dirbo kompiuterių inžinieriumi. Deja, likimas, leidęs tąkart išgyventi po sunkių sužalojimų, susirgus nepagydoma liga, 2010 metų rudenį, sulaukus 58-erių, nukirpo jo gyvenimo giją. 2012 metais Antanui Sakalauskui Pilaitėje prie namo Įsruties g. Nr. 8 atidengta atminimo lenta, o šalimais skverelyje pastatytas liaudies menininko Prano Petronio koplytstulpis, vaizduojantis Rūpintojėlį. Tai patogi vieta pilaitiškiams Sausio13-ąją uždegti atminimo ugnelę ir savo gyvenamojoje aplinkoje. Vakaro metu, akompanuojant nenuilstančiai pianistei Lijai Neugasimovai, dainas pagal savo eiles atliko jo žmona keramikė ir bardė Vanda Sakalauskienė. Taip pat dainavo fizikos mokslų daktaras Antanas Kiveris, ukrainietė Margarita Prokapčuk, operos solistė (dramatinis sopranas) Inesa Linaburgytė. Vakarą vedė Antano Sakalausko dukra Elena Sakalauskaitė.

Beveik visas koncerto vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=EzNKBG2kmzE

Jaukus, šiltas, turtingas Jurgos Valery antrosios poezijos knygos„Marso mergaitė" pristatymas kavinėje The Gallery Cafe prie Vagos knygyno (Vilnius, Gedimino pr. 9) Vasario 16-osios išvakarėse su autorės, jos bičiulių skaitomomis eilėmis, krištolinio balso Nadeždos Kiseliovos- Žukovskos dainomis, Vilijos Lobačiuvienės, Evos Tombak pasisakymais. Tai antrasis eilių rinkinys. Pirmasis pasirodė 2002 metais pavadinimu „Pasilabinsiu“. Tarp leidinių pasirodymo skirtumas 20 metų. Daug eilių paskaitė pati autorė ir jos bičiulė Lina. Buvo perskaitytas ir Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Galiauskienės pasirašytas Padėkos raštas Jurgai Valery už geranorišką bendraautorystę rengiant pilaitiškų poezijos pavasarių almanachus. Juose su poetės eilėmis galima susipažinti apsilankius Pilaitės bendruomenės puslapyje: pilaites giesmininkai pagal jų metų nuorodas: 2013, 2014, 2017, 2019, 2020, 2021, 2022. Knygai „Marso mergaitė“ palinkėta kuo plačiausio kelio į poezijos skaitytojų širdis.

Jurgos Valery eilės tarsi gyvasties medis su stipriomis savasties šaknimis, subtiliu kasdienybės pažinimo liemeniu, kūrybos palaima siūbuojančia viršūne. Tą gali paliudyti, kad ir šis eilėraštis: „Liepa koketė“:

Krestelėjo liepa savo plaukus,

saulei bučinį tarp debesų įspraudė

ir galantiško rugpjūčio nebelaukus

koketavo, erzino, nesnaudė…

Basomis per smėlį, per šienautą žolę,

pamiške, per samanų paklodę,

pamilau aš liepą, vasaros gražuolę,

ji tiek nuostabių akimirkų parodė…

Baltą debesį ji mezginiais apnėrė

ir lelijas kalbino ant kranto,

o tada tarsi undinė nėrė

į tą mėlyną, beribį dangų…

Jurgos Valery knygą „Marso mergaitė“ galima pavartyti ar net įsigyti, gauti autografą, apsilankius Vilniaus knygų mugėje vasario 23-26 d. prie Evos Tombak knygų stendo.

Visas knygos pristatymo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=jwKSHMaIEFw

Mažoji Lietuva arba Karaliaučiaus kraštas, o nuo 1946 m. Kaliningrado sritis – šiaurės rytuose lietuvių gyvenamas kraštas. Anksčiau – tai baltų genčių valdomos žemės. Jos pamažu perėjo į kitų čia besiskverbiančių šalių rankas. Baltiškieji šio teritorijos pavadinimai pervadinti į vokiškus, lenkiškus ir rusiškus. Įvyko stebuklas: Mažosios (Prūsų) Lietuvos tautinė taryba 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje paskelbė aktą, kuriuo viešai pareikalavo atsiskirti nuo Vokietijos ir prisijungti prie Didžiosios Lietuvos, atgavusios Nepriklausomybę. Jis ne mažiau svarbus nei Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. aktas. Po 1923 metų sausio Klaipėdos sukilimo, kurio 100-osios metinės minimos, ir šie 2023-ieji Lietuvos Respublikos Seimo taip pat paskelbti ir Klaipėdos sukilimo metais, Didžioji Lietuva išsikovojo prieigą prie Baltijos jūros su Klaipėdos uostu. Gaila, kad tuomet ne visa Mažoji Lietuva buvo sugrąžinta ir sujungta su Didžiąja Lietuva, kuri po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo tapo carinės Rusijos kraštu su1864-1904 metais uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis. Mažosios Lietuvos aktyvūs lietuvininkai neleido Didžiajai Lietuvai visiškai nutautėti. Čia buvo spausdinama lietuviška spauda ir gabena per sieną pas pavergtuosius tautiečius. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didesnioji Mažosios Lietuvos dalis, kaip karo trofėjus, atiteko Tarybų Sąjungai. Šiuo metu ji priklauso Rusijos Federacijai kaip Kaliningrado sritis. Čia likusių lietuvių padėtis apgailėtina. Tuo galėjo įsitikinti ir patys pilaitiškiai 2019 metų vasarą turistiniu maršrutu vykę į Kaliningrado sritį. Jiems niekaip nepavyko susisiekti su ten gyvuojančiomis lietuviškomis bendruomenėmis: buvo blokuojamas ryšys. Sigito Šamborskio, Kaliningrado srities lietuvių visuomenės veikėjo, pastebėjimu: lietuviškos tapatybės daigai ten palaipsniui užgniaužiami. Net praeiti gatve lietuviškais tautiniais rūbais – didžiulis iššūkis. Tąkart pilaitiškiai, apsilankę lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio pagrindinėje gyvenimo ir dvasinės tarnystės vietoje Tolminkiemyje, jame įsteigtame memorialiniame muziejuje, sužinojo: čia labai retai beužsuka turistai iš Lietuvos. Anksčiau buvę tamprūs ir bičiuliški ryšiai tarp muziejaus darbuotojų ir šio ženklaus klasiko darbų tyrėjų Lietuvoje visiškai nunyko. Prasidėjus Rusijos Federacijos kariniam veržimuisi į Ukrainą, Tilžėje, nuo namo, kuriame ilgą laiką gyveno ir kūrė didysis humanistas ir mąstytojas Vydūnas, paliekant sienoje skylę, išplėšta memorialinė lenta. Kaliningrado srityje gyvenantys lietuviai dažniausiai siunčiami į karą su Ukraina.

Mažosios Lietuvos žinovų, istorikės dr. Petronėlės Žostautaitės ir didžiojo esperanto Vytauto Šilo, paraginta Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija nusprendė tik pradėtoje urbanizuoti Pilaitėje įamžinti Mažosios Lietuvos atminimą. Čia jos gatves, alėjas ir kitus infrastruktūros objektus nutarta pavadinti ten gyvenusių ir lietuvybės vardan triūsusių iškilių žmonių asmenvardžiais ir autentiškais vietovardžiais. Todėl šiuo metu ir Didžiojoje Lietuvoje – Pilaitėje – turime simbolinį Mažosios Lietuvos, kaip prarastų etninių istorinių žemių, įamžinimo atitikmenį. Tad ir pačioje Pilaitėje vertėtų labiau domėtis Mažosios Lietuvos istorija ir dabartine šio krašto padėtimi, siekti ją tinkamai įamžinti ir viešinti. Vis tik Pilaitėje su Mažąja Lietuva susijusios šviesuomenės vardų ar autentiškų vietovardžių įamžinimas turėtų būti labiau kompleksiškas ir pamatuotas. Pavyzdžiui, Vydūno vardas labiau būtų tikęs naujai Vydūno ir Tolminkiemio g. sankirtoje pastatytai Pilaitės gimnazijai, o ne jos vietoje įkurtai progimnazijai, nutolusiai nuo Vydūno gatvės. Jai galėjo labiau tikti Kristijono Donelaičio vardas. Ji stovi ir prie Tolminkiemio gatvės. Anksčiau pirmosios lietuviškos grožinės knygos autoriaus vardą siūlyta suteikti čia 2013 metais atsivėrusiai viešajai bibliotekai. Tuomet Pilaitėje naujų mokyklų poreikio nebuvo. Jų statybų nenusimatė, tad siekta čia nors taip įamžinti šio literatūros klasiko vardą. Beje, 2018-aisiais pasikeitė Rusijos Federacijos gyventojų nuomonė. Iš pradžių nubalsuota didžiojo filosofo I. Kanto vardu pavadinti Kaliningrado oro uostą. Bet netrukus persigalvota, – perbalsuota. Jam pasirinktas Petro Didžiojo dukters, Rusijos imperatorienės Jelizavetos vardas. Jis siejamos su K. Sabaliauskaitės dvitomio istorinio romano „Petro imperatorienė“ pagrindinės herojės, lietuvės bajorės Martos Skowronskos, caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I dukra. Vo „Pilaitės bendruomenė“ ne kartą skelbė: Lietuvoje nėra I. Kantui paminklo, nors šis didysis mąstytojas jo nusipelno vien dėl moksliškai pagrįstų įžvalgų apie lietuvių kalbą ir lietuvių būdą: „Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“. Taip pat atsižvelgiant ir į iki galo moksliškai nepatvirtintas I. Kanto giminystės sąsajas su kuršiais ar žemaičiais. Todėl Pilaitėje turėtų atsirasti vietos jo vardo skvereliui, o jame – paminklui. Pati realiausia ir tinkamiausia vieta tokiam skvereliui – neužstatytas plotas I. Kanto alėjoje su ankstesnių statybų eigoje susiformavusia ir pušelių juosta apaugusia kalvaite ties Mažosios Lietuvos architektūros stiliumi pastatytais spalvingais penkiaaukščiais Gilužio gatvėje, tarp devynaukščių daugiabučių: Nr. 17 ir 19 I. Kanto alėjoje. Be to, skverelyje šalia paminklo galėtų atsirasti ir lenta. Joje vertėtų įrašyti tiek Pilaitėje, tiek ir dabartinėje Didžiojoje Lietuvoje iškiliausių Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų pavardes su jų gyvenimo data ir kodu, informacijos technologijų pagalba nukreipiančiu į platesnius apie juos duomenis internetinėje erdvėje (tai populiarėja plačiajame pasaulyje). Pats skverelis Pilaitėje galėtų tapti Mažosios Lietuvos atminties įamžinimo su monumentalaus meno kūriniais centru. Šis naujausias Vilniaus daugiabučiu rajonas jau yra išskirtinė vieta, kur vienoje teritorijoje kompleksiškai įamžinama jos etninės teritorijos istorija pagal autentiškus vietovardžius ar asmenvardžius. Pilaitė tapo tiltu, kur simboliškai susijungia Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorinė praeitis pačiuose svarbiausiuose baltiškosios savimonės ir kultūros raidos sąlyčio taškuose.

Praėjusius metus pavadintume išbandymo, atjautos ir nuogąstavimų metais. Nors  dalinai atsitraukė įtampa dėl korona viruso pasekmių, bet neužilgo Rusija pradėjo agresyvų Ukrainos teritorijų užgrobimą su visomis karui būdingomis pasekmėmis: gyventojų panika, ukrainiečių žūtimi ir kraustymosi į gretimas šalis bei žmonių teikiama pagalba atvykusiems. Šalia visuotinio bruzdesio dėl ateities ir Ukrainos likimo, kiekvienas mūsų mąstėme kaip pasielgtume  jei ištiktų Ukrainos likimas, ar bėgtume  per Suvalkų koridorių svetur, ar kovotume už savo žemę, žmones, valstybę.

Apie tai mąstydami pilaitiškiai visgi nepamiršo ir įprastinio gyvenimo, įsipareigojimų. Pilaitės rajonas vis dar plečiasi į vakarų pusę su naujos statybos gyvenamaisiais namais ir prekybos centrais. Vis dar nesibaigia konfliktas dėl „Rimi“ prekybos centro prie Pilaitės pr. Dar 2021 metais apsijungusios bendruomenės bandė pasipriešinti šios parduotuvės statybai, nurodant, kad savivaldybės skubotai duoti leidimai  prieštarauja detaliajam planui ir sudaro sudėtingą situaciją transporto pralaidumui Pilaitės prospekte.  Į visuomenių organizacijų kreipimąsi tuomet atsižvelgta nebuvo. Tačiau iš gretimų vietovių atsirado aktyvi gyventoja, kuri negalėjo susitaikyti su agresyviai, ne pagal teisės aktus vykdoma plėtra ir toliau tęsia kovą dėl parduotuvės teisėtumo, dėl šalia planuojamos degalinės statybos.

Pagaliau Pilaitėje duris atvėrė nauja, modernia gimnazija. Nors kol kas negalime patirti atviro bendravimo su šios gimnazijos administracija, bet tikėkime, kad ji netaps uždara nuo pilaitiškių. Iš Pilaitės pradėjo kursuoti bent dviejų 117,118 maršrutų autobusiukai. Jie apsuka aplinkinius prie Pilaitės esančius kaimelius, palengvindami tenykščių patekimą į miestą.

Bendruomenė ir visa kultūrinė visuomenė pereitais metais neteko Ferdinando Jakšio, aktoriaus, režisieriaus, žmogaus, kurį buvo galima sutikti gatvėje ir tiesiog kalbėti apie įvykius ir gyvenimą. Aktorius daug dėmesio skyrė  mūsų besikuriančiai bendruomenei, rengdamas Senjorų teatro spektaklius, skaitydamas poeziją ar kartu kurdamas idėjas būsimiems spektakliams. Tiesiog tai buvo bendruomenės siela ir šios netekties niekaip nebeatkursi. Mus paliko ir ilgametė poezijos pavasarių dalyvė Irena Maculevič.. O Dalia Tarailienė pasipustė padus ir persikėlė gyventi į Kauną. Ji būdama Pilaitės teatro režisierė buvo jau subūrusi nemažą trupę ir su ja kartu pastačiusi  ne vieną spektaklį.

Mes vis dar laikomės savo tradicinio plano ir kviečiame švęsti poezijos pavasario šventės ir Baltų vienybės dienos. Kol neges laužai ant piliakalnio, mes gyvuosime. Galbūt kažkam iškeliavus, kažkas vėl atgims su naujomis idėjomis, veikla ir įdomiais projektais.

Mielieji, tegul šie metai bus apmąstymo, savotiško virsmo metais tam, kad galėtume tapti geresniais, atjaučiančiais ir kurti bei saugoti tai kas mums šventa, savo kalbą, žemių vientisumą, savo valstybę.

Pilaitėje 2012-ųjų metų rudenį prie namo Įsruties g. Nr.8 atidengta atminimo lenta ANTANUI SAKALAUSKUI – Laisvės gynėjui, aktyviam „Pilaitės bendruomenė“ nariui, patekusiam Sausio 13-osios naktį po rusų okupantų tanku, bet po sunkių sužalojimų išgyvenusiam. Nesulaukęs 60-ties, jis 2011-aisiais iškeliavo į Amžinybę. Šalia skverelyje taip pat šiam įvykiui įprasminti pastatytas koplytstulpis (Liaudies menininko Prano Petronio skulptūra). Prie šio koplytstulpio 2023 m. Sausio 13-osios naktį, kaip ir per kiekvieną tokią įsimintina datą, uždegtos šviesaus atminimo žvakelės kartu ir visiems kitiems Laisvės gynėjams.

DĖMESIO!

Sausio 23 d. (pirmadienį) nuo 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos (Trakų g. 10) Didžiojoje salėje vyks renginys, skirtas laisvės gynėjo Antano Sakalausko 70-mečio paminėti.

Renginyje bus pasidalinta Sausio 13-osios bokšto gynėjų ir draugų bei artimųjų prisiminimais. Lietuvių kompozitorių dainas atliks Jonas Sakalauskas, savo kūrybos dainas dainuos Vanda Sakalauskienė ir ukrainietė Margarita Prokapčuk, akompanuos pianistė Lija Neugasimova.

Pilaitėje gyvenantis, žurnalistas, lituanistas, poetas ir bardas beveik visiems pilaitiškiems poezijos pavasariams skirtų almanachų bendraautorius, eiles kuria nuo ketvirtos klasės. Greta jau išleido 10 kompaktinių plokštelių su įdainuotais posmais. Kadangi yra gimęs Vaikų gynimo dieną, 2014 metais vaikams sukūrė eiliuotą romano stiliumi, nevengiant tautosakos ir fantazijos, „Sidabro skrynia, arba Pasakaitė apie gerumą“. 2023-aisiais Alberto Antanavičiaus gimtajam miestui Alytui, tapus Lietuvos kultūros sostine, pasakaitę, iliustruotą dailininkės Rūtos Onos Čigriejūtės, išleido Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka. Autorius knygoje rašo: „Eiliuota pasakaitė skiriama seneliams, tėveliams ir, žinoma, tiems, kuriems jau pats laikas skaityti patiems“. Ji susideda iš 15-kos skyrių su intriguojančiais herojų nuotykiais. Knygoje pateiktas ir žodynėlis, jei pasitaikytų koks nežinomas savo reikšme žodis.         

Susisiekti su pasakaitės autoriumi galima per mesendžerį.

Pasakaitė apie gerumą prasideda šiais posmais:

Kitados gražioj šaly

Ten, kur sraunios upės alma,

Kur miškai žaliai žili,

Ten, kur paukščiai tarsi žmonės

Ne tik gieda, bet ir kalba,

Ten, kur bitės margašonės

Pievose gėles augina

Ir į pievas lyg į darbą

Dūzgia rinkt saldaus nektaro,

O paskui prie ilgo stalo

Kvepiančiu medum vaišina

Kaimo žmogų ir jo pačią,

Vaiką, draugą ar kaimyną,

Prašalaitį ar šiaip svečią –

Na, o kas bites pagirs,

Tam tų bičių šeimininkas –

Nuo gražių kalbų laimingas –

Net svaigaus midaus įpils –

Aišku, ne vaikam, ne jiem,

O tik dėdėm dideliem

Ir negalinčių nė žingsnio

Žengt be tokio saldumyno

Apvaliom tetom

Skepetom baltom ---

Taigi, toj gražioj šaly

Tarp gėlyčių ir giraičių,

Sakinių, eilučių, raidžių, –

Kur ir pats gyvent gali,

Jeigu noro arba laiko

Prieš užmigdamas turi, –

Senas kaimas kieminėjo,

Kartais arė, kartais sėjo,

Kartais šventė ir ilsėjos –

Ant lietaus, ant saulės, vėjo

Sau gyveno kaip galėjo

Ir... gyvenimą mylėjo ---

... tšš, – vaikai, gana blaškytis;

Tšš, – tėvelis ar mamytė

Ruošiasi jums paskaityti;

Tšš, – jau pradeda, nes čia

Ir prasideda pradžia ---

Vilniaus viešojoje Adomo Mickevičiaus  bibliotekoje  pristatyta pilaitiškio Mindaugo Peleckio knyga „Naujieji religiniai judėjimai Lietuvoje: tarp tradicijos ir kosminių religijų“. Autorius  – religijos ir mitologijos tyrinėtojas, filosofijos doktorantas, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Tarptautinės hiperpoliglotų asociacijos (The International Association of yperpolyglots, HYPIA) narys. Religijos fenomenu domisi nuo paauglystės. Ši knyga –  dviejų dešimtmečių  darbo rezultatas, sujungiant mokslinius tyrimus su žurnalista. Lietuvoje pirmą kartą taip plačiai aptariami naujieji religiniai judėjimai. Galėję susipažinti su knyga, patvirtintų: ji ne tik praplečia  akiratį,  tampa kompasu nepasiklysti jų gausybėje. Taip pat padeda atsakyti į amžinuosius gyvenimo prasmės klausimus. Greta informuoja apie galimą  tokių judėjimų destruktyvią įtaką asmenybei, žmogaus ir visuomenės fizinei bei psichinei sveikatai.  Pristatymas, moderuojant publicistui Kazimierui Seibučiui, buvo įdomus, autoriui ne visada sutinkant su jo knygą pristatančio nuomone, bet ir renginio pabaigoje, atsakant į klausimus, diskutuojant su religijų profesionaliais žinovais. Visas renginio įrašas prieinamas internete: https://www.youtube.com/watch?v=Lzh_i0ZtWUA

Beje, knygą įsigyti galima čia: https://www.patogupirkti.lt/mindaugas-peleckis-knygos/