Kaip ir planuota, Pilaitę sausio 29-ąją aplankė, kaip daugelis mano: su priešrinkiminiu vizitu, Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Salė buvo pilna norinčiųjų išgirsti, ką gero nuveikė ir ką dar ruošiasi nuveikti Pilaitei pirmą kartą tiesiogiai rinktas Meras. Pristatęs bendrai kuria linkme triūsiama visiems vilniečiams, stabtelėjo ir ties pilaitiškiais. Na, šiek tiek apsidairę pilaitiškiai galėtų patvirtinti, kad išties šiek tiek ir nuveikta ir jų teritorijoje, bet ne tiek, kiek tikėtasi. Galiausia prieita prie darbų, kurie planuojami Pilaitėje. O planuojama nuveikti ne tiek ir mažai. Pirmiausia, senesniąją aukštutinių namų Pilaitę ruošiamasi apjuosti dviem keliais, kurie susikirstų į planuojamą dar vieną papildomai nutiesti Taurupės gatvę, deja, nepagailint iškirsti ir nemažai miško. Iš pradžių ši gatvė turėtų dvi juostas, o vėliau išsiplėstų iki keturių. Turintiems neblogą erdvinį mąstymą, ir žinant, kad nutiesus Pilaitės prospektą, jis naudojamas važiuojančiųjų taip vadinamomis furomis norint sutrumpinti kelią, tiek vykstant iš automagistralės Panevėžys - Ukmergė, tiek iš greitkelio Kaunas - Vilnius, pasirinkus trumpesnį kelią, einantį per Musninkus, Kernavę, Čekoniškes, Sudervę, Rastinėnus, Pilaitę. O prisiminus ir šalimais nuteistą vakarinį aplinkkelį, tikriausia, nesunku įsivaizduoti, kas dėsis senesnėje daugiabučių Pilaitėje, kuri dažnai dėl išplanavimo bei stovėdama ant aukštumos tampa skersvėjams ypatingai palankiu įvairiausios taršos pritvinkstančiu tuneliu. Taigi, nesunkiai įsivaizduojama ženkli gyvenamosios vietos pablogėjimo perspektyva, ir tikriausia, bus akstinas dairytis ramesnės ir sveikesnės aplinkos kitur. Bet gal nuo nesibaigiančio furų dūzgimo palengvės šiuo metu nelabai lengva dalies Lazdyniečių padėtis? Regis, pilaitiškiai savo prieigose neišvengs ir didžiulio prekybos ir pramogų centro, galinčio stipriai pabloginti laisvesnį susisiekimą, ir ne tik tai. Beje, čia gali atsirasti ir Autobusų stotis, nes jos statymas privatus ir nedraudžiamas, renkantis būsimą jos vietą, reikalas.
Prasidėjus klausimų-atsakymų laikui, moderuojant Pilaitės seniūnui Albinui Šnirui, pirmoji galėjo klausti pilaitiškė Seimo narė Virginija Vingrienė. Jos klausimai palietė opias viešojo transporto problemas, ypač rytais, lygia greta pateikė ir konkrečių siūlymų kaip jas būtų galima spręsti. Ji domėjosi ir apie iki šiol neveikiančius neįgaliųjų patogumui pėsčiųjų perėjoje, kurios įrengimą pati inicijavo, įtaisytais keltuvais, pabrėždama, kad panaši padėtis ir visose kitose tokiose Vilniaus vietose, nes ir ten tokie keltuvai taip pat kaip ir neveikia. Ji išsakė pastabų ir dėl netinkamai tvarkomų takų dviratininkams.
Dalia Tarailienė, atstovaujanti Vo „Pilaitės bendruomenė“, tiesiogiai susijusi su visų amžiaus grupių neįgaliųjų problemomis, ragino atsižvelgti į Pilaitėje apgyvendinamų neįgaliųjų vaikų problemas, pažymėdama, kad jiems katalikiškoje mokykloje esantis dvasingesnis mikroklimatas sukuria palankesnes sąlygas socializuotis. Ji užsiminė ir apie neypatingą padėtį Pagyvenusių žmonių dienos centre, tenkinantis maždaug 12 kv. metru plotu. Pilaitę sulygindama su Ukmerge, pabrėžė, kad čia, skirtingai nei ten, nėra tinkamos kultūrinės infrastruktūros.
Domėtasi ir darželių Pilaitėje perspektyva bei infrastruktūros prie įsigyto nekilnojamojo turto tolesnio gerinimo reikalais, kai tai tampa ne jo statytojo ar pardavėjo, o paties jį įsigijusio asmeniniu reikalu ir tai darosi sunkiai pakeliama finansine našta.
Pilaitėje, kaip ir visame Vilniuje lieka ypač aktuali automobilių aikštelių problema. Pilaitės gyventojų centro „Mažoji Lietuva“ pirmininkės Aušrelės Čepulienės klausimai buvo apie tai.
Jonas Sinkevičius, atstovaujantis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendriją, kalbėjo apie nepaprastas jiems suteikto būsto privatizavimosi problemas.
Neprisistačiusi Senjorė piktinosi laiku nesutvarkomomis medžių išvartomis ir neiškertamais krūmais rekreaciniame miškelyje. Kita neprisistačiusi Senjorė nepageidavo dienos centro erdvesnėse patalpose, tikindama, kad užteks ir dabartinių, gal šiek tiek paremontuotų bei pasigedo dar vieno prekybos centro.
Kadangi Pilaitėje norėta ir katalikiškos mokyklos, bet ne prie VSD, o prie statomos bažnyčios, pagal dar 2017 metų pabaigoje popieriuje daugiau nei vieno tūkstančio gyventojų pasirašytą peticiją, įteiktą Merijos peticijų svarstymo komisijai, pilaitiškė Renata Underis pasiteiravo Mero: „Mere, kur pradanginote mūsų peticiją?“ Į šį klausimą nebuvo tiesiogiai atsakyta. Meras kalbėjo apie jau Savivaldybės, o ne apie uždaros socialinio tinklo grupės „Pilaitės bendruomenės centro“ inicijuotąją apklausą, kuri atlikta prieš pat jo vizitą Pilaitėn. Tarsi ir būtų galima pasidžiaugti pakartotine apklausa pareikšti nuomonę dėl bendro ugdymo mokyklų Pilaitėje įvairesnio atsiradimo galimybės, kai daugiau žmonių jau žino apie Vilniaus arkivyskupijos dar rudenį pasiūlytą nemokamą katalikiškos mokyklos pastatymą jau 2018-ųjų metų Rugsėjo 1 d. prie šv. Juozapo bažnyčios, kartu prie jos pastatant ir Bendruomenių namus su Pagyvenusių dienos centru, jei šalimais jai būtų suteiktas valstybinės žemės sklypas. Bet ir ši apklausa vyko nepakankamai ją išviešinus, neatsižvelgiant, jog ne visi turi prieigą prie interneto. Prie apklausos skaidrumo neprisidėjo ir jos vykdymas Savivaldybės google terpėje bei suprantamiau neišdėsčius, kas turi teisę joje dalyvauti: visi turintys nuomonę? ar turintys Pilaitėje mokyklinių vaikų? ar dar kažkuri gyventojų grupė? Tarp geriau išmanančių IT subtilybes, sklandė kalbos, kad galima tiek kartų išsakyti nuomonę mokyklų įvairovės klausimu, kiek esi pajėgus susikurti elektroninių pašto dėžučių ir savo tapatybės asmenvardžių. Popierinėje peticijoje už Katalikišką mokyklą pasirašiusieji patikėjo, kad vis tik bus išgirstas jų patikimiau popieriuje ir su asmens kodais ir adresais išreikštas balsas, kaip jis pakankamai motyvuotas, viliantis, jog į jį Savivaldybėje bus tinkamai sureaguota, tad dalis išvis atsisakė tokioje apklausoje dalyvauti.
Susitikime dalyvavusius ir geriau susipažinusius su Pilaitės kiemais ir kiemeliais, ištiko šokas, pamačius Mero pristatytoje Pilaitės būtiniausių infrastruktūros įstaigų plėtros schemoje numatytas naujų mokyklų ir darželių užstatymo vietas, kai tuose kiemuose ir taip jau stovi vaikų darželiai, o kitoje tokių daugiabučių pusėje veikia seniai pastatytos mokyklos. Pasirodo, buvo suklysta: tarsi neteisingai ten pažymėta. Bet toks akibrokštas perša mintį, paviršutiniškai ir nelabai kompetentingai schema galėjo būti paruošta, juolab ir dviprasmiška. Tarsi numatant papildomai tris naujas mokyklas, kurios, jei iš tiesų suklysta, o nesiekta imituoti būsimą plėtrą ir bendro ugdymo srityje, galbūt nepastebėjus tokio realybės neatitikimo, bet schemoje ir žodžiais patvirtinama apie 3 naujų mokyklų statybą, o gairėse užsimenama tik apie vieną mokyklą ir du naujus darželius.
Taigi nepaaiškėjo, kur galėtų būti statomos dar kitos mokyklos, nes pagal Mero pateiktą tolimesnės Pilaitės plėtros schemą, liudijančią Pilaitės iki 2030 metų išaugimą iki 60 tūkst. gyventojų, daugiau naujų mokyklų, išskyrus valstybinę, dėl kurios galutinai apsispręsta remiantis jau aptarta pakartotine gyventojų apklausa, numačius tokią mokyklą pradėti statyti prie bažnyčios 2019 metais, konkrečiau neužsiminta. Plečiantis Pilaitei ir joje kuriantis jaunoms šeimoms, ne tik šios vienos, bet ir kitų valstybinių bei galimų įvairesnių mokyklų klausimas pakankami aktualus. Tad mokyklų problemos Pilaitės sprendimui pasirinktas ne pats tinkamiausias atskaitos taškas. Laikantis visų higienos reikalavimų, vienos mokyklos tikrai neužteks. Tos vietos, kuriose bendruomenėje galvota, kad jos galėtų būti rezervuotos skirtingoms mokykloms: valstybinėms, katalikiškoms ar net privačioms, tarsi ir išlieka kaip ir neužstatomi žalieji plotai? tarsi ir nebeišlieka?, nes tokios vietos tarsi ir kitokioms reikmėms rezervuotos, pavyzdžiui, palei Pilaitės prospektą iš abiejų pusių būsimo centro suformavimui, kur beje, dar neužstatytos vietos galėtų būti rezervuotos būsimoms mokykloms, išperkant ten jau privatininkų rankose esančią žemę. Toje tarsi kaip ir klaidingoje schemutėje, žalieji plotai paliekami poilsiui kitoje, naujai besikuriančios daugiaaukštės Pilaitės pusėje, o senesniosios naujakurių Pilaitės kiemuose žaliosios erdvės numatytos užstatyti mokyklomis ir darželiais. Taigi, prie aktualaus bendro ugdymo mokyklų įvairovės klausimo net ir neprisiliesta, nors dėl to kilo pilaitiškių susipriešinimas. Plačiau pasklidus žiniai apie galimybę turėti ne tik valstybinę, bet ir kitokią mokyklą, atsirado norinčių ir katalikiškos mokyklos. Daugiau nei tūkstantis balsų turėjo teisę būti išgirsti. ( Beje, yra norinčių turėti ir privačią mokyklą). Juolab, kad pastatyta viena mokykla po kokių dviejų metų neišspręs bendro ugdymo problemų. Šio susitikimo metu būtų tinkama proga perspėti tėvelius, kad kitais mokslo metais dalis vaikų Pilaitėje turės mokytis jau dviem pamainomis, ir nežinia, kiek tai truks. Bet tam kaip ir nebeliko laiko, o šiame susitikime dalyvavo ir Pilaitės gimnazijos, ir progimnazijos vadovai. Beje, kyla abejonių, ar tikslingas Progimnazijos stadione numatytas įrengti pripučiamas futbolui skirtas stadionas, su papildomu pastatu persirengti, apsiprausti ir pan., kurie bus valdomi koncesijos būdu, nes prarandama galimybė moksleiviams daugiau sportuoti gryname ore tiek fizinio lavinimo pamokų metu, tiek po pamokų aktyviau ir įvairiau leidžiant laisvalaikį. Tiesa, planuojama šalia įrengti krepšinio aikštelę.
.
Liko nemažai norinčių paklausti pakeltų rankų, bet susitikimo laikas - 1 val. 20 min. - nepastebimai išseko. Į klausimus pasižadėta atsakyti, juos nusiuntus į Mero oficialųjį elektroninį paštą.
Taip pat priminta, kad šiais metais bus svarstomas Bendrasis Vilniaus planas. Pažadėta pranešti, kada toks planas bus svarstomas palyginti plačiai su bendruomene. Projektoriaus pagalba parodytas planas jau dabar piešia audringo svarstymo perspektyvą, jei apie tai bendruomenė bus plačiau informuojama ir gausiau ir aktyviau įsitrauks į jo svarstymą. Tai gali paliesti ne vieną pilaitiškį ne iš pačios geriausios pusės. Manoma, sužinojus apie žadamus nutiesti naujus kelius po langais, baiminantis galimo intensyvesnio autotransporto sukeliamo triukšmo ir taršos, bus daug nepatenkintų. Bet nemažiau nesusikalbėjimų turėtų atsirasti, kai bus sužinota, kad kiemuose nebeiškils daugiaaukščiai (taip susitikime kalbėjo Meras bei pažymėjo, jog bus siekiama išlaikyti kuo daugiau žalių neužstatytų erdvių), bet Pilaitėje tokios erdvės kaip tik ir yra tie galutinai neužstatyti kiemeliai, kurie yra senesnėje daugiabučių, kuriuose jaunos šeimos retai kuriasi, Pilaitės dalyje, tad žadėta kokybiškesnės aplinkos vizija kaip ir prapuola, nes juose planuojami pastatyti, jei ne naujos mokyklos? tai nauji vaikų darželiai? Apie galimybę šias būtinos infrastruktūros statinių problemas spręsti išperkant iš privačių asmenų žemės sklypus perdėm neakcentuota, nors tai labai svarbu, Merui tvirtinant, jog vis tik nebus išvengta tolesnio Pilaitės užstatymo gyvenamaisiais namais ir Pilaitė netolimoje ateityje bus ženkliai skaitlingesnė gyventojais (beje, neaišku iš kur paimti tokie apvalūs skaičiai - dar sovietiniais laikais numatytą Pilaitę kaip vieną labiausiai numatytą apgyvendinti Vilniaus daugiabučių rajoną: 1981-2000 metais iki 200 tūkstančių? kai viešoje erdvėje tekdavo dažniausia pamatyti, kad šis rajonas planuotas 70- 90 tūkst. žmonių). Iš salės replikavo jaunas vyras, pastebėjęs tendenciją mokyklas sutelkti tik vienoje Pilaitės prospekto pusėje: tai yra labiau pagyvenusiųjų gyventojų.
Konstruktyviau nepadiskutuota ir apie galimų Bendruomenės namų, kuriuos Vilniaus arkivyskupija pasiūlė pastatyti nemokamai Pilaitėje, jei jai būtų suteikta galimybė prie bažnyčios pastatyti katalikišką mokyklą. Juose galėjo vietos atsirasti ne tik pakankamai neskaitlingam Pilaitėje jau 17 metų veikiančiam Pagyvenusių žmonių dienos centrui, apie kurį Pilaitėje nedaug kas žino, nes joje perdėm opi platesnės informacijos sklaidos problema: mažai žinoma, kas ir ką čia veikia. Taigi, atsižvelgiant į bendras visoje Europoje didėjančias gyventojų senėjimo tendencijas, sužinojus, kad toks centras veikia ne ankštose seniūnijos patalpose ir ne iki 17 val., būtų galima tikėtis ženklesnio jo lankytojų skaičiaus ir įvairesnio laisvalaikio leidimo. Į tokius namus galėtų persikelti iš mažai kam žinomo buto ir Vaikų dienos centras bei jau ten išplėsti savo veiklą, nes Pilaitėje nemažai socialiniuose butuose apgyvendinamų šeimų. Tad socialinę atskirtį išgyvenantiems vaikams tokie išplėtoti centrai tampa taip pat svarbūs. Vieta Bendruomenių namuose praverstų ir šiuo metu Pilaitėje veikiančioms keturioms oficialioms gyventojų bendruomenėms ir visoms kitoms, kurios atsirastų plečiantis Pilaitei. Geresnės sąlygas kūrybai čia galėtų turėti ir Pilaitės liaudies teatras, gimęs 2008 metų pabaigoje.
Tenka apgailestauti, kad opioms bendroms problemoms gyvai aptarti paliekama labai mažai laiko. Tuo tarpu su nuveiktų ir planuojamų nuveikti darbų gairėmis gyventojai galėtų susipažinti nebūtinai atėję į susitikimą su tiesiogiai išrinktuoju Meru, o prieš susitikimą, jas patalpinus internetinėje erdvėje ir apie tai plačiau išviešinus (gal pavyktų išvengti ir šoką sukeliančių ir realios situacijos neatspindinčių, ar turint gal ir kitokius tikslus, schemučių?). Tuomet konstruktyviau būtų išnaudojamas visiems brangus laikas, labiau įsigilinama į visiems svarbias problemas, atsirastų didesnio susikalbėjimo galimybė, formuotųsi tikresnio pasitikėjimo laukas.
Visa susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi vaizdo medžiaga čia:
1 dalis - https://youtu.be/c4eeFy3Rtxg
2 dalis - https://youtu.be/x-Y9k8MJ5pU
3 dalis - https://youtu.be/cMksFA8guSE
