Nuo 2007-ųjų Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės iniciatyva, sekant Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pavyzdžiu, ir ant Pilaitės piliakalnio per Rudens lygiadienį pradėta minėti nuo 2000-ųjų oficialiai pažymima Baltų vienybės diena. Šia proga tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje kaip tokios vienybės simbolis ant buvusių piliakalnių užkuriami laužai. Pilaitėje prie šios šventės visada prisideda kaimyninių Buivydiškių folklorinis antsamblis „Verdenė“, vadovaujamas Rasos Kauzonaitės. Jie pagarsina ir atlieka šiai progai tinkančius senovės baltų gamtos dievybių palabinimo ritualus, suburiančius šventės dalyvius į bendrą ratą aplink Baltų vienybės laužą. Čia skamba karo žygių dainos. Juk Rugsėjo 22-oji, – tai Saulės mūšio ties Šiauliais diena, kai 1236 metais bendromis lietuvių ir latvių pajėgomis buvo suduotas mirtinas smūgis Kalavijuočių ordinui. Ir šį kartą buvo atliekamos senovinės apeigos, skambėjo karo dainos, palydimos bandonininko Albino Batavičiaus muzikos. Pilaitiškių Baltų vienybės šventę nebe pirmą kartą pagerbia praeityje žygeivis, puikius oratorius ir istorijos žinovas Gintaras Songaila. Jis vėl priminė kuo šis piliakalnis įsimintinas. Baltų vienybės dienos išvakarėse savo gimusias eiles apie dabartinę baltišką ir kitokią vienybę paskaitė aktyvi pilaitiškė Dalia Tarailienė:
Šiandien kalbėt apie vienybę sudėtinga.
Būt suprastas dviprasmiškai gali...
Kai skirtingais svarmenimis sveriam teisybę
Ir meilės samprata tampa tokia trapi...
Svarbi Tėvynės meilė tampa prieš rinkimus,
Tautos balsus išgirstama labai retai.
Nors deklaruojam klestinčią vienybę,
Jos vystančius kerus vien tik matai...
Šis laužas te mums primena galybę,
Kurią tvirta valia mes pasiekėm kadais.
Ant piliakalnių priesaikų didybė
Dar šiandien girdisi šventais aidais...
Ar mumyse yra bent lašas šito kraujo,
Kuris uždegdavo kovot žūtbūtinai?
Ar mes pajėgsime prabust iš naujo,
Tėvynės labui dirbt ištikimai?
Diena į naktį šiandien atsirėmus
Parodo lygiavą darnios gamtos.
Tad, baltiškų jausmų širdis priėmus
Tekyla veikt vardan tos Lietuvos!
Šventėn užsukti kvietė ir žibsinčios žvakelės, žyminčios taką, vedantį ant Pilaitės piliakalnio. Tai priminė mūsų didžiojo dailininko ir muziko M. K. Čiurlionio paveikslus. Juolab, kad Rugsėjo 22-oji ir šio genijaus gimimo diena. Taigi, aplankiusieji piliakalnį Senojoje Pilaitėje per Rudens lygiadienį galėjo pasigrožėti ramiai spragsinčio jau nebe pirmą kartą bendruomeniško pilaitiškio, miškininko Vytauto Dabriškos, saugiai sukrauto Baltų vienybės laužo liepsnomis. Jį šį kartą įžiebė mergaitė su poetu Juliumi Žėku iš Karoliniškių. Šildytis prie tokio laužo iš arčiau kaip ir nereikėjo. Per visą laiką, kai čia jis užkuriamas, dar nė karto oras nebuvo toks šiltas ir ramus.
Visas renginio vaizdo įrašas:
1 dalis –
2 dalis –
3 dalis –
4 dalis –