Pilaitėje nuo 2003-ųjų kiekvieną pavasarį suplasnoja Poezijos paukštė. Rengiamas  jau XXII-asis Pilaitės poezijos pavasaris „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“.  Jis skiriamas Iškilaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinėms. Šie metai Lietuvos Respublikos Seimo taip paskelbti ir šio užmarštin nenueinančio filosofo iš Prūsijos – istorinės etnografinės Mažosios Lietuvos žemės, su kurios vardu siejasi ir Pilaitė, metais. Čia įamžinami šio krašto autentiški vietovardžiai, jame gyvenusių ir kūrusių lietuvybei ir žmoniškumui nusipelniusių asmenų vardai. Tad nepamirštamas I. Kanto įnašas į lietuvių tapatybės išsaugojimą. Jo, kaip autoriteto: Prūsijos filosofo, klasikinės vokiečių filosofijos pradininko parašytos pratarmės dėka, iš dalies šviesą išvydo Kristijono Gotlybo Milkaus sudarytas vokiečių-lietuvių kalbos žodynas.

Jau dabar visų amžiaus grupių  ir tautybių Pilaitės ir kitų sostinės rajonų poezijos, miniatiūrų kūrėjai kviečiami iki gegužės 15 d. savo kūrybą  siųsti šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Ja pasidalintume ne tik būsimame pilaitiškame poezijos pavasaryje,  bet sulaukę užtektinai eilių, – paskelbtumėme atskiru leidiniu. Taip pat suteiktumėme galimybę  savo kūrybą  šioje šventėje paskaityti ir  patiems.

Poezijos pavasaris turėtų vykti Pilaitėje, Nadruvos, pilaitiškių  dar vadinamu ir Daubos, parke gegužės 25 d.(šeštadienį) – nuo 15 val. 

Tarptautinės Poezijos dienos proga sueiliavo

Nežinomas Pilaitės giesmininkas:

Ar po tavo langu žydi Meilės sodai?

Ar dar juos aplanko Ilgesio dangus? –

Klega ant šakelių margos gegutėlės,

Džiaugsmui atrakina užtrenktus vartus?

Rytmetį ankstyvą vaikštai atsikėlęs

Po kvapiuosius sodus Rytmečio aušra, –

Ieškai laimės Žmogui su draugų svita?

Amžių atminimas tavo Meilės soduos

Atrakina viltį, suneša metus:

Pirmas Meilės žodis Mamai pasakytas,

Užsiropščius tyliai Tėčiui ant peties,

Iš dangaus nušvitęs pirmas Meilės rytas,

Apkabinus Žemę rūpesčiais Žmogaus.

Matosi iš tolo ilgos medžių šakos,

Grakščios Moters kasos suriša sapnus,

Prie berželio rauda rūpesčiai nukarę:

„Pasodinti medį, užauginti žmogų,

Apdainuoti medį Žydinčia dvasia“.

Ar po tavo langu žydi Meilės sodai?

Ar tu juos palaistai Rytmečiu savu?

Ar į juos užėjęs pats Medžiu atrodai:

Šaknimis į žemę, siela – į žvaigždes?

Ar po to tavo langu švyti Meilės sodai,

Kai lemtis  aplanko pilkumos rasa?

Ir tu pats sulinkęs kupsteliu atrodai,

Apšerkšnijus laikui rudenio vėsa?

Kviečia įsijungti ir dalyvauti

Mūsų visų Poezijos pavasario šventėje!

Pilaitėje, minint Tarptautinę teatro dieną, atgaivinta sena Pilaitės bendruomenės iniciatyva pasikviesti gastrolių teatralus iš kitur.  Kovo 23 d. gausiai susirinkta į Kūrybines dirbtuves „Beeapart“ pasižiūrėti  Papilės Užpečkio spektaklio pagal Simoną Daukantą  „Rubinaičio Peliūzės nuotykiai negyvenamoje saloje“, kurį  režisavo ir šiuolaikiškai scenografavo  Simono Daukanto muziejaus  vadovė Elena Sakalė: https://www.youtube.com/watch?v=CJ8PFDMHM8Y. Ji  2013 metų pabaigoje Pilaitės liaudies teatro spektaklyje „Trys didieji norai“ suvaidino pagrindinį  iš  senosios Lietuvos laikų kunigaikštytės, grafienės Onos Radvilaitės-Mostovskos tapytojos, pirmosios profesionalios rašytojos, moterų teisių gynėjos šiame krašte vaidmenį. Susitikime dalyvavo ir kitas šio pastatymo svarbios rolės atlikėjas – Vladislavas Užpolevičius, ilgą laiką ėjęs  Pilaitės seniūno pavaduotojo pareigas.   Jam buvo patikėtas   Vilniaus  universiteto medicinos mokslų profesoriaus, atvykusio  iš Austrijos, daug sostinės gydymo ir sveikatos priežiūros srityje nuveikusio Žoržo Franko, vaidmuo.  Čia buvo galima pamatyti  ir  visada besišypsančią žaliąją, politikę Virginiją Vingrienę. Ji vaidino minėtos rašytojos populiariausios šiais laikais gotikinės apysakos „Pilaitės vaiduoklį“ personažą Vaiduoklį. Susitikimo metu prisiminta, kas brandino Pilaitės liaudies teatro atsiradimo idėją. Tai  jau šviesios atminties teatro ir kino aktorius, režisierius ir aktyvus bendrapilietis Ferdinandas Jakšys. Bet ją  įgyvendino  pilaitiškė Dalia Tarailienė:  germanistė,  kuri čia ir  aktorė,  ir režisierė,  ir scenografistė,  šiuo metu gyvenanti savo gimtajame mieste Kaune, bet nepamirštanti Pilaitės. Šia progą jį suvaidino teatrinį etiudą, skirtą šviesios atminties iškiliai teatro ir kino aktorei  Rūtai Staliliūnaitei: https://www.youtube.com/watch?v=7-VGvs5O1KA.

Pilaitės bendruomenės  pirmininkė  Janina Gadliauskienė pasidžiaugė, kad turėjome progą pačioje Pilaitėje  pamatyti puikų  pastatymą, kuriame atgaivinta sena ir jau retai sutinkama nuoseklaus turiningo  teatrališko pasakojimo tradicija. Ji priminė: Pilaitėje turime ne tik šį Pilaitės liaudies teatrą, bet ir daugiau teatro grupių. Janina Gadliauskienė padėkojos Papilės Užpečkio spektaklio artistams ir režisierei  už puikų vaidinimą ir oficialią dalį  baigė viltingu tvirtinimu: „Teatras ir poezija tikrai gyvuos  Pilaitėje!“.

Pasitinkant Pilaitėje Tarptautinę teatro dieną, puiki proga prisiliesti prie šios senos žmonijos meno rūšies niekur neišvykstant. Galima ir pačioje Pilaitėje susitikti su kitų kolektyvų teatru. Tai sena Pilaitės bendruomenės tradicija retsykiais pasikviesti čia labdaringai ar pagal galimybes lankytojams laisvanoriškai paremiant spektaklį, vaidinti menininkus iš kitur, nors jos pastangomis turime ir Pilaitės liaudies teatrą. Jis gimė 2008-ųjų metų pabaigoje. Jau sukurta ne viena premjera. Šį kartą Pilaitėje sulauksime Papilės Užpečkio teatro gastrolių. Bus parodytas spektaklis „Rubinaičio Peliūzės nuotykiai negyvenamoje saloje“ pagal Simontą Daukantą. Jį režisavo ir scenografiškai apipavidalino dar neseniai Pilaitėje gyvenusi Elenos Sakalė – Vilniaus universitete studijavusi religijotyrą, šiuolaikinio meno kūrėja, renginių organizatorė, literatė. Ji 2013 metų pabaigoje pilaitiškame spektaklyje „Trys didieji norai“ vaidino pagrindinę pirmosios gotikinio žanro pradininkės ir profesionalios rašytojos, tapytojos, moterų teisių gynėjos, kunigaikštytės ir grafienės Onos Radvilaitės-Mostovskos iš Senosios Didžiosios Lietuvos laikų, kurios vardu Pilaitės pašonėje, Dvarykščiuose, neseniai pavadinta gatvė, rolę (visas spektaklis internete: https://www.youtube.com/watch?v=RcTHc6eRROw&t=6s ir https://www.youtube.com/watch?v=e73OmKxXJaQ ir https://www.youtube.com/watch?v=-627jl4ntWQ ir https://www.youtube.com/watch?v=r1yZQTpp66I). Dabar Elena Sakalė jau ir muziejininkė, išvykusi vadovauti Simono Daukanto memorialiniam muziejui Papilėje. Taip pat gera proga susitikti ir su pačiais Pilaitės liaudies teatro kūrėjais, aktoriais ir jo palaikytojais. Galėsime prisiminti, ką spėjo ir pilaitiškasis teatras čia ir kitur gastroliuodamas nuveikti. Tad esate labai laukiami kovo 23-ąją (šeštadienį) nuo 13 val. Pilaitės kūrybinėse dirbtuvėse „BEEPART“, įsikūrusiose Vydūno gatvės pradžioje prie miškelio – nuorodoje yra vietovės žemėlapis:   https://www.openhousevilnius.lt/2016/pastatai/beepart-pilaites-kurybines-dirbtuves/

Pilaitė išskirtinai siejasi su Knygnešyste, – fenomenaliu lietuvių tautos reiškiniu. Jam paminėti skirta Kovo 16-oji.  Jos metu prisimenama Knygnešystė, kai iš Mažosios Lietuvos,  kuri šiuo metu patenka į Kaliningrado sritį: (Rusijos Federacijos anklavas), į carinės Rusijos pavergtą Didžiąją Lietuvą, joje 1864-1904 metais metais uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, tokia literatūra slapta iš ten gabenta ir čia platinta. Pilaitėje gatvėms ir infrastruktūros objektams suteikiami autentiški šios istorinės etnografinės  Lietuvos teritorijos vietovardžiai, ten  gyvenusių iškilių lietuvybės puoselėtojų asmenvardžiai. LITEXPO rūmuose Pilaitės kaimynystėje vasario pabaigoje 4-ias dienas šurmuliavo 24-oji Vilniaus knygų mugė. Ji iš dalies gali būti prilyginama šiuolaikiškai knygnešystei. Šių metų mugėje prisistatė virš 340 dalyvių, vyko daugiau nei 300 renginių. Joje, pirkdami bilietus, apsilankė virš 55 000 lankytojų. Tenka nusivilti, kai vienu metu vyksta keli patinkantys renginiai, o juose apsilankyti fiziškai nerealu. Norėtųsi  gyvai daugelyje jų apsilankyti. Tik maža jų dalis nufilmuojama, kuriuos vėliau galima internete peržiūrėti. Ir tai puiki galimybė, gyvai nesilankant Knygų mugėje, arba į ją atėjus, kai visur nesuspėji, sužinoti, kas naujo knygų pasaulyje, pasirenkant naujausius leidinius prasmingam laiko leidimui ar norint savarankiškai patobulėti. Palyginti nedaug  susitikimų su autoriais nufilmuoja. Iš dalies šią spragą užpildo Pilaitės bendruomenės iniciatyva jau ne pirmą kartą šiuo tikslu „Pilaitės bendruomenės kanale“ viešinami Vilniaus knygų mugių renginių vaizdo įrašai. Jūsų dėmesiui 2024 metų nuorodos:

Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirto leidinio „Senovės baltų kultūra“ (t. 11) pristatymas. Dalyvauja Rimantas Balsys, Marijus Šidlauskas, Elvyra Usačiovaitė, moderuoja Rasius Makselis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

https://youtu.be/rZHXB45B4s0

Wernerio Herzogo knygos „Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus“ pristatymas. Dalyvauja Zita Danielienė, Audrius Stonys, Giedrius Zubavičius, moderuoja Izolda Keidošiūtė. (Odilė).

https://youtu.be/KEGJoxWL0AI

Ar androidai sapnuoja elektrines avis? Vilnius:  Diskusijų klubas: moderuoja Aurimas Švedas, dalyvauja Mykolas Katkus, Skaidra Trilupaitytė, Ernestas Parulskis, Adomas Rutkauskas, Inga Davidonienė, Agnė Mikštienė.

https://youtu.be/p0GHibPOo7c

Sigito Parulskio romano „Kaip aš mečiau“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Jūratė Čerškutė. (Alma littera).

https://youtu.be/RizrDA3jZts

Knygos „Vilniečių albumas. 20 esė ir 150 vaizdų Vilniui“ (sud. Algė Andriulytė, Rasa Antanavičiūtė, Arūnas Gelūnas ir Giedrė Mickūnaitė) pristatymas. Dalyvauja Rasa Antanavičiūtė, Arūnas Gelūnas, Jūratė Čerškutė, Giedrė Jankevičiūtė. (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus).

https://youtu.be/7P67zf69grk

Herkaus Kunčiaus romano „Litbelas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Alvydas Nikžentaitis, Alvydas Šlepikas. (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

https://youtu.be/-e5H7O0O93Q

Diskusijų klubas. Amžėjanti visuomenė: kaip susigrąžinti buvusį skaitytoją? Dalyvauja Benedikta Serapinienė, Ignas vyšniauskas, Laima Žėkienė. Moderuoja Edvardas Kubilius.

https://youtu.be/-NMBzS5xfF4

Arvydo Pocevičiaus, Nijolės Raudytės Knygos "Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas" pristatymas. Dalyvauja autoriai, Alma Brazūnienė, Tomas Petreikis, moderuoja brolis pranciškonas Evaldas Darulis. Parengė Angelė Šarlauskienė.

https://youtu.be/dgeBkK0M8Ng

Egidijos Ramanauskaitės knygos „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Jūratė Černevičiūtė, Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, Žilvytis Šaknys. (Vilniaus universiteto leidykla).

https://youtu.be/9nxb3T2-3Lc

Rasos Navickaitės knygos „Marija Gimbutienė. Archeologija,Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Rūta Kačkutė,  moderuoja Aurimas Švedas. (Kitos knygos).

https://youtu.be/UQJqloqRy6Y

Ričardo Gavelio romanui „Vilniaus džiazas“ — 30. Naujo leidimo pristatymas. Vilnius: LITEXPO: Knygų mugė: 2024 02 22. Dalyvauja Jūratė Čerškutė, Ilona Ežerinytė, Kotryna Žukauskaitė. (Vaga).

https://youtu.be/GG2Ey2F_TkY

Manto Adomėno dilogijos „Moneta & labirintas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aidas Puklevičius. (Baltos lankos). Dalyvauja autorius, Aidas Puklevičius. (Baltos lankos).

https://youtu.be/j9wXwe5Dlz8

Vaivos Rykštaitės knygų „Trisdešimt“ ir „Viena Indijoje“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Eglė Daugėlaitė. (Tyto alba).

https://youtu.be/0Q4vNyLOI7k

Leonido Donskio balsas šiandien. Rinktinių tekstų knygos „Blogis yra laikinas“ pristatymas. Dalyvauja Lolita Varanavičienė, Laimantas Jonušys, Jolanta Donskienė, Arūnas Gelūnas, Artūras Morozovas. (Tyto alba).

https://youtu.be/35pk6bSU6WU

Trečiasis Lietuvos Statutas — lietuviškai: jo svarba šiuolaikiniam lietuviui. Trečiojo Lietuvos Statuto leidimo pristatymas. Dalyvauja Ričardas Jaramičius, Rūstis Kamuntavičius, Aurimas Švedas. (Alma littera).

https://youtu.be/gtX1F8lHywk

Joelio Kotkino knygos „Neofeodalizmo atėjimas“ pristatymas. Dalyvauja Boguslavas Gruževskis, Vytautas Radžvilas, Vytautas Sinica. (Valstybingumo studijų centras).

https://youtu.be/1bVZ5c-r-Jo

Undinės Radzevičiūtės romano „Pavojingi žodžiai“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Saulius Repečka. (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

https://youtu.be/jXukuVUxgcE

Norberto Černiausko knygos „Fado. Trumpa neįvykusios Lietuvos istorija“ pristatymas.. Dalyvauja autorius, Andrius Grodis, Akvilė Naudžiūnienė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. (Aukso žuvys).

https://youtu.be/Wpz0jBOJRvU

Tikriausiai Pilaitėje vieni džiaugtųsi galėdami užsidėję Užgavėnių kaukę ar be jos pasisukioti prie laužo, pasidžiaugti sudeginta More. Ji – užsitęsusios žiemos ir negandų simbolis. Paragautų šios šventės svarbiausio patiekalo: riebokų blynų ar užsikąsdami pagardintais pluoštinių kanapių sėklomis prėskais sumuštiniais, pratintųsi jau kitą dieną prie sotesnio maisto atsargų taupymo. Antraip, tektų badauti laukiant kitų metų derliaus. Kiti pasidžiaugtų, kad ši Pilaitės bendruomenės iniciatyva ne vienerius metus rengta tradicinė šventė jau nebetrukdo ramiai ilsėtis ar darbuotis pilkuose daugiabučių narveliuose. Nei laužo dūmai rūksta po langais, nei piktina iki vėlesnio vakaro užsitęsęs šurmulys su folkloristų dainomis ir papokštavimais, kai su tokiomis šventėmis niekas neriša ar paprasčiausiai norima įprastos kasdienybės. Jei Užgavėnių poreikis būtų visuotinas ir Pilaitės bendruomenei ar kitai čia veikiančiai gyventojų draugijai pakaktų ryžto ir išteklių Užgavėnes padaryti gyvesnes ir daugeliui patrauklesnes, vargiai Pilaitės centre surastų joms tinkamą vietą. Keliolika metų prie Užgavėnių laužo, dažniausiai iš nupuoštų Kalėdinių eglučių, rinktąsi laisvoje ir ilgai neužstatytoje aikštėje prie šv. Juozapo koplyčios. Ten pastačius gimnaziją, Užgavėnėms vietos nebeliko. 2018 metais ši šventė, sulaukus kai kurių Įsruties gatvės gyventojų protesto dėl deginamų eglių dūmų, vyko už Vydūno progimnazijos (tada dar Pilaitės gimnazijos). Jos stadione įkūrus dengiamą futbolo maniežą ir prie jo įruošus automobilių stovėjimo aikšteles, laisvesnės ir patogesnės vietos panašiems renginiams nebeliko. Ten laisvas tik nuožulnus žemės gabalėlis prie judrios sankryžos ir pakankamai triukšmingo tokio stadiono. Iš jo labai dažnai ir paprastomis savaitės dienomis iki 22 val. girdisi emocionalesni sportininkų šūksniai. Vienos įspūdingesnių Pilaitės bendruomenės surengtų Užgavėnių vyko 2007-aisias metais. Tuomet persirengėliai, kurių dalis jojo ant žirgų ar sėdėjo vežime, judėjo Pilaitės gatvėmis, kol pasiekė Morės sudeginimo laužą prie šv. Juozapo koplyčios – http://www.pilaitesbendruomene.lt/uzgavenes.html. Dabar taip šėlioti trukdytų padidėjęs transporto judėjimas centrinėse Pilaitės gatvėse. Bet galima pasidžiaugti, – Užgavėnės Pilaitės bendrojo ugdymo mokyklose nepamirštos ir iki šių dienų. Jose ši tradicija dar galutinai nenutrūko.Tai ir šiais metais liudijo vaizdai socialiniuose tinkluose. Čia rengiamos uždaros šventės – moksleiviams ir mokytojams. Sužinoję apie 2024-ųjų metų Užgavėnes kaimynystėje: Zujūnuose, organizuojamose kultūros centro iniciatyva, kurioje aktyviai reikšis ir Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“, dažnas tradicinių renginių Pilaitėje dalyvis, vadovaujamas Rasos Kauzonaitės, pilaitiškiai surado laiko. Pasipuošę Užgavėnių kaukėmis, išsiruošė į kaimyninius Zujūnus. Ten šoko, dainavo, šėliojo, valgė paskutinius riebius Morės keptus blynus. Pasiruošė ilgam pasninkavimui iki šv.Velykų. O kokios Užgavėnių dainos skambėjo Zujūnuose iš „Verdeniečių“ lūpų, galima pasiklausyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=oAufU8v6dQc

Laikas pasislinko paraginęs mus judėti pirmyn ir pasitikti naują laiko atkarpą – 2024 metus. Turbūt kiekvienas iš mūsų tikimės ir laukiame bei linkime vieni kitiems, kad jie būtų prasmingi darbais, palydėti kūrybingos minties ir atjautos savo artimui.

Praėję metai pasižymėjo neramumais. Ukrainai nesurengus kontrpuolimo prieš okupantę Rusiją, karas tęsiasi su tolimesniu Ukrainos niokojimu, gyventojų žūtimis ir nerimu kaip atsilaikyti prieš agresyvią kaimyninę valstybę. Hamas teroristų išpuolis prieš Izraelio gyventojus davė pradžią naujam karui, pražudžiusiam dešimtis tūkstančių palestiniečių.  Vykstant geopolitiniams pasauliniams persitvarkymams aplinkinės šalys visada yra artėjančių įtampų, pasikeitimų įtakoje.

Praėjusiais metais bendruomenė kaip visuomet organizavo poezijos pavasarį ir Baltų vienybės dienos paminėjimą ant Pilaitės piliakalnio. Angelės Šarlauskienės dėka poezijos pavasario šventėje dalyvavo nemenkas skaičius poezijos mylėtojų, rašančių eiles. Į šventę noriai įsijungė jau nuolatiniai mūsų bičiuliai, Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“, Pilaitės gimnazijos šnipiškiečių vokalinės grupės.

Bendruomenė noriai prisidėjo prie akcijų Pilaitės prospekte išsaugant beržus. Taip pat aktyviai įsijungė į tiesos paieškas praėjusių metų pavasarį savivaldybės socialinių būstų gyventojams pasiskundus dėl neteisėtai pakeltų kainų  už būsto nuomą. Metai baigėsi vėl sulaukus Nadruvos parko teritorijos perpirkėjų noro pakeisti parko statusą ir šalia įgyvendinti savo planus. Nors parko gynimo veiksmai persikelia jau į šiuos metus, bet tikime, kad savivaldybė teisingai supras Gyvenamųjų namų ir statybos bendrijos „Saleks“ pastangas išsaugoti šį parką šalia esančiai Krikščionių gimnazijai ir gyventojams.

Džiaugiamės mūsų rajono gyventojų aktyvumu, sudalyvavus Prezidento administracijos organizuotame nacionalinio judumo konkurse ir laimėjus jame pirmą vietą. Na, o mums, kelioms bendruomenės aktyvistėms teko proga atsiimti šį įvertinimą.

Brangūs mūsų Bičiuliai,  kokie iššūkiai lauktų mūsų metų tėkmėje, svarbu, kad visada jaustume savo artimo, savo kaimyno ar draugo petį tuomet kai to labai, labai reikia. Būkime mylintys, nes pasaulis to vertas, tuo pačiu, būkime sąmoningi  savo tikėjime ir pasirinkime.

Laimingų 2024, žaliojo drakono metų