Danutė KATKAUSKAITĖ-RUSECKAJA gimė Dzūkijoje, Lazdijų rajone, buvo jauniausia dvylikos vaikų šeimoje. Besimokydama mokykloje pradėjo bendrauti su mūzomis, dalyvaudavo moksleivių poezijos šventėse, jos kūrybą spausdinta laikraštyje „Lietuvos pionierius“, žurnaluose „Moksleivis“ ir „Jaunimo gretos“. Mokėsi statybos technikume (dabar Vilniaus statybos ir dizaino kolegija), su pagyrimu baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (dabartinį Vilniaus edukologijos universitetą). Jai teko dirbti Vilniaus namų statybos kombinate ir tapti kariūne. Eiles kuria be pertraukų, bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Ji Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ narė, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ prezidentė, 6 poezijos knygų su1200 eilėraščių, kur viena su skaitytojų komentarais, autorė. Jos eilių publikuojamos dienraštyje „Lietuvos aidas“, savaitraštyje „Bičiulystė“, mėnraštyje „Gintaro gimtinė“. Yra išvertusi rusų poetų eilių į lietuvių kalbą, dažnai skirtų dainuoti. Sudarė poetų almanachą „Poezijos spalvos“ (2015), kuris tapo Lietuvos rekordų knygos diplomantu kaip didžiausias pasaulio lietuvių almanachas. Taip pat sudarė bei išleido jau šviesios atminties poeto Gintaro Aleksonio poezijos rinktinę „Nuojautos“ (2016). Savo sodyboje rengia poezijos festivalius, sutraukiančius menininkus iš Lietuvos ir svečių šalių. Eilėmis dalinasi ir internetinėje erdvėje. Jos posmų žodžiais kuriamos dainos, kurios skamba ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ji taip pat ir Pilaitės poezijos pavasarių dalyvė bei jiems skirtų leidinių bendraautorė.

Poezijos lankos

Tipenu aš mažyčiais žingsneliais

Per poezijos žodžių lobyną.

Link eilėraščio toks ilgas kelias,

Jei mintis pakeliui išsitrynė.

Jeigu ji – lyg narvelyje paukštė –

Blaškos, ieško langelio išskristi,

Eilute aš paleidžiu į aukštį –

Tegul nieks netrukdys jai pragysti.

Kirba kartais žodeliai liūdnoki,

Graudžią natą kabina sujudę.

Kartais sukas tarytumei šoky,

Kartais guvūs lyg ką tik nubudę.

Žodžiai... žodžiai... Linksmi ir pavargę,

Kartais duslūs, o kartais ugningi...

Kilimėlį pinu žodžių margą.

Žodžiai žydi. O kartais ir sninga...

Daugiau eilių nuo gegužės 26 d. bus prieinama elektroniniame leidinyje „Širdies šviesa išgrįstas kelias žmogiškumui“ šiuo adresu: Pilaitės giesmininkai