Ant Pilaitės piliakalnio rugsėjo 22-ąją 15-ąjį kartą įkurtas Baltų vienybės laužas. Šios šventės iniciatorė Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janinos Gadliauskienė, pasekusi Šiaulių gamtos ir kultūros apsaugos klubo „Aukuru“ pavyzdžiu. Jis nuo 2007-jų kviečia rinktis ant baltų gyvenamųjų teritorijų aukštumų ir tuo pačiu laiku uždegti laužą, kaip pagrindinį simbolį jų vienybei pažymėti, prisimenant įspūdingą 1236 metų rugsėjo 22 d. lietuvių ir latvių bendrą Saulės mūšio pergalę prieš kryžininkus ties Šiauliais. Tai kartu puiki proga paminėti ir Rudens lygiadienį – kosminį virsmą gamtoje. Be įprastinių pilaitiškių svečių – folklorinio ansamblio „Verdenė“ iš kaimyninių Buivydiškių, atliekančių karo žygių dainas, be kurių ši šventė sunkiai įsivaizduojama, renginį dainomis pagyvino ir Pilaitės gimnazistai, vadovaujami muzikos mokytojos Kristinos (). Pilaitės liaudies teatro epinės dramos „Mano vardas Lietuva“ fragmentai priminė sudėtingus mūsų margos istorijos Lietuvos vaidmenyje etapus, o šiais metais minimas pasaulinio garso mokslininkės Marijos Gimbutienės gimimo šimtmetis jos epizodiniu teatralizuotu pasirodymu pagarsino šios archeomitologijos pradininkės nuopelnus prikeliant Senosios Europos prigimtinio tikėjimo klodus (). Prisimintos ir parodytos senosios lietuvių protėvių apeigos pagerbiant to meto dievybes. Šventėje dalyvavęs Pilaitės piliakalnio kasinėjimams vadovaujantis archeologas Zenonas Baubonis pristatė pratęstų tyrimų rezultatus ( ir ). Bendruomeniškumui ir vienybei susirinkusiuosius jungė šilta žolelių arbata, naminis ragaišis, kartu atliekamos dainos (), šokis (), skaitomos eilės ().