Kokia galėtų būti realybėje būsimoji gimnazija, dėl kurios statuso supriešino pilaitiškiai (vieni norėjo katalikiškos, kiti valstybinės, – nugalėjo valstybinės šalininkai), nepaliko abejingų mokytojų, mokinių, bendruomenių, seniūnijos administracijos, seniūnaičių, net Seimo atstovų (dalyvavo pilaitiškė, mokinės mama, parlamentarė Virginija Vingrienė). Beveik tris valandas vasario 11-osios pavakarę truko Pilaitės progimnazijoje Vilniaus savivaldybės inicijuotas pasitarimas. Po įvadinio Vilniaus miesto mero patarėjo Alberto Lakštausko, pakvietusio įsijungti idėjomis į būsimos mokyklos statybą, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko ir kartu pilaitiškio Vytauto Mitalo priminimo apie Lietuvos architektų sąjungoje užgesusį naujosios gimnazijos projektą pradinių pasiūlymų etape, apie kurį rašyta laikraštyje „15min“, šis susitikimas patikėtas vesti architektui ir VDA docentui Rokui Kilčiauskui. Jis trumpai skaidrėmis supažindinęs su paskutiniosiomis mokyklų statymo Lietuvoje tendencijomis, pakvietė susiskirsčius darbinėmis grupėmis pagal interesus ir lūkesčius: bendruomenė ir tėvai, mokyklos administracija ir mokytojai, mokiniai, pateikti savo mintis, kokios naujos gimnazijos norėtų. Susilaukta daug įdomių ir dėmesio vertų pasiūlymų, negailint ir konstruktyvios kritikos kai kurioms čia parodytoms Lietuvoje plintančioms naujoms mokyklų statybos tendencijoms, o taip pat su kuriomis susipažinta Lietuvos mokytojų lankymosi užsienyje metu. Abiejų mokyklų Pilaitėje administracijos ir mokytojų vardu pasisakė Pilaitės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymai Vita Nedzeveckaitė. Pirmiausia norima, kad kuo mažiau būtų atvirų, plačiai įstiklintų mokymosi erdvių, trukdančių mokiniams ir mokytojams susikaupti. Nepageidaujami ir užkaboriai negatyviems moksleivių įpročiams tarpti. Siūlyta atsisakyti siaurų ženklesnę traumų grėsmę keliančių koridorių. Pageidaujamos nors ir nedidelės pertvaros mokytojams, leidžiančios šiek tiek atsikvėpti nuo pastovaus triukšmo. Gyventojų asociacijos „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė, besilankydama naujai pastatytoje Balsių mokykloje, labai nenorėtų sovietmečio laikus menančių ir slegiančių tamsiai žaliai ar mėlynai išdažytų koridorių. Kitokius kitų Pilaitės bendruomenių, socialinių grupių, tėvų lūkesčius visiems pagarsino Vytautas Laurinavičius, –naujoje gimnazijoje be pramoginių, rekreacinių bendruomenės nariams ir tėvams tinkančių erdvių, norėtų taip pat matyti ir baseiną. Susitikimo vedantysis patikino: visa tai, kas čia pasiūlyta, turėtų tapti konkurso sąlygomis architektams, pabrėždamas: išsakyti lūkesčiai turėtų būti patalpinti Savivaldybės tinklaraštyje, o netolimoje ateityje teks ne kartą susitikti ir dar pasitarti. Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas, pasiremdamas savo ilgamete praktika, suabejojo, ar visiems labai pažangiems lūkesčiams tapti realybe užteks lėšų. Vilniaus miesto savivaldybės pažadai Pilaitėje atverti mokymuisi valdišką mokyklą 2020 metų pabaigai koreguojami. Šiuo metu planuojama 1000 moksleivių gimnaziją pastatyti 2021/2022 mokslo metų spaliui? Kyla klausimas, kodėl nepasistengti jos duris atverti rugsėjo pradžiai? Gal naujosios gimnazijos Pilaitėje planuotojai darosi realistiškesni? Gal nebeskubama? Sugrįžtama ir prie viešo svarstymo su praktiniais mokymosi proceso dalyviais. Kad jie turi ką pasakyti, byloja ir šie pačių moksleivių pasiūlymai, kurios pristatė Pilaitės gimnazijos mokinių parlamento prezidentė .