Sparčiai augant Pilaitei, praeitų metų vasarą ženkliai šoktelėjo būsimų pirmokėlių skaičius. Dviejų bendro lavinimo valstybinių mokyklų vadovai sunerimo ir sukvietė čia esančių bendruomenių atstovus pasitarti dėl ateities, nes veikianti progimnazija ir gimnazija ne guminės. Jie akcentavo būtinybę nedelsiant pradėti statyti naują, o gal ir kelias naujas mokyklas, nes kitais mokslų metais, net ir labai susispaudus, vaikus tektų leisti mokytis kitur. Pasitarime dalyvavęs pilaitiškis, tėtis, o taip pat Vilniaus miesto tarybos narys V. Mitalas patikino: Savivaldybė pinigų turi. Beliko pasvarstyti, kokios mokyklos ir kiek jų turėtų atsirasti Pilaitėje. Rugsėjo 1 d. žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie Vilniaus arkivyskupijos dovanas pilaitiškiams – naują mokyklą jau kitų metų mokslo pradžiai ją statant palaipsniui iš modulių, taip pat Pagyvenusių žmonių dienos centrą ir bendruomenių namus, kurie atsirastų prie šv. Juozapo bažnyčios laisvame valstybinės žemės sklype, perduotame valdyti panaudos būdu. Dar 2016-ųjų metų pradžioje apie jos pasiūlymą savo lėšomis prie šv. Juozapo parapijos namų statyti tiek katalikiškus darželį ir mokyklą, buvo kalbama. Spalio 24 d. pilaitiškiai buvo pakviesti į susitikimą su Premjeru S. Skverneliu, kuris čia lankėsi ir kaip į Lietuvos Respublikos Seimą rinktas deputatas. Dienotvarkėje buvo numatytas ir opus naujų mokyklų Pilaitėje klausimas. Tą pačią dieną žiniasklaidoje pasirodė Vilniaus mero R. Šimašiaus pranešimas, jog Arkivyskupijai prie Pilaitėje statomos bažnyčios žemės sklypas nebus skirtas. Čia numatoma valstybinė mokykla. Arkivyskupijai pasiūlyta esanti žemė už VSD pastato ir Sidaronių g., bet jai norint matyti dovanojamus pastatus dermėje su statoma bažnyčia, ji tokių savo ketinimų atsisakė. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pradėjus plačiau diskutuoti bendro ugdymo mokyklų plėtros ir jų galimos įvairovės klausimais bei pačioje Pilaitėje masiškiau sužinojus apie Arkivyskupijos pasiūlytas dovanas pilaitiškiams ir, kad tokioje mokykloje mokslas bus nemokamas, o dėl joje sukuriamo tinkamesnio mikroklimato galėtų mokytis ir neįgalieji, kurių Pilaitėje apsigyvena vis daugiau ir daugiau, atsirado ir katalikiškos, ne tik valdiškos mokyklos šalininkų grupė, kuri inicijavo peticijos „Už katalikišką mokyklą“ parašų rinkimą popieriuje. Tokia peticija su galiojančiais 1182 parašais 2017-ųjų gruodžio viduryje įteikta dėl tinkamumo svarstyti Savivaldybės peticijų komisijai. Ši komisija 2018-ųjų sausio 3 d. pripažino ją kaip netinkamą svarstyti. 2017-ųjų rudens pabaigoje kaip netinkama svarstyti atmesta ir elektroniniu būdu pasirašyta peticijas su 746 parašais asmenų, norinčių prie statomos šv. Juozapo bažnyčios ir niekur kitur matyti tik valstybinės mokyklą. Meras, priimdamas sprendimą prie bažnyčios leisti statyti valdišką mokyklą, kuri pradėtų veikti tik 2019-aisiais metais, rėmėsi socialinių tinklų uždaroje grupėje „Pilaitės gyventojų bendruomenė“ atlikta apklausa. Norinčių turėti ir katalikišką mokyklą Pilaitėje balsas, išreikštas popierinėje peticijoje kaip motyvuotas bendruomenės balsas, tarsi gali būti svarstomas Švietimo, kultūros ir sporto komitete. Kitas klausimas: ar jis bus išgirstas taip, kaip buvo išgirstas norinčių turėti valdišką mokyklą būtent tik prie statomos bažnyčios, apeliuojant jog valstybinėje žemėje turi stovėti tik valstybinė mokykla, nors Arkivyskupija norėtų pilaitiškiams savo siūlomas dovanas matyti dermėje su bažnyčia ir ji čia kitokios alternatyvos neturi.

Vo „Pilaitės bendruomenė“, atsižvelgdama į šių dienų sparčiai bestiebiančią ir į aukštį ir besiskverbiančią į plotį Pilaitę, taip pat nelikdama nuošalyje tolesnės jos plėtros bei siekdama, kad būtų sutaikytos abi susipriešinusios gyventojų pusės, turinčios skirtingą požiūrį į bendro ugdymo galimybes, o taip pat norėdama ir šiame sostinės rajone didesnės tokių mokymo įstaigų įvairovės, persiuntė savo pasiūlymus rengiamam Bendrajam Vilniaus miesto planui papildyti. Juose pasisakoma taip pat ir už būtinybę čia pastatyti ir valdišką, ir katalikišką mokyklas daugeliui patogiau prieinamose vietose, svarstant, kad sparčiai augančiai Pilaitei vienos naujos mokyklos nepakaks.

Prisimenant Pilaitės mokyklų istoriją, tenka atkreipti dėmesį: dar sovietmečiu planuojant šį daugiabučių gyvenamąjį rajoną, mokykloms statyti numatyta pakankamai ilgoka juosta, įsiterpianti tarp Tolminkiemio ir Įsruties gatvių, kurios dalį nukirto nutiestas Pilaitės prospektas, už kurio naujoviškesnės statybos namuose dažniau įsikuria jaunos šeimos. Tiesa, ši prospekto atkirstoji dalis jau nebe valstybinė žemė. Ji jau privatininkų rankose, bet dar laisva: neužstatyta prekybos centrais ir daugiaaukščiais. Ją labai tiktų būsimai mokyklai rezervuoti ir Savivaldybei, kol dar nevėlu, išpirkti. Priešingoje dar tais laikais mokykloms numatytos teritorijos juostos pusėje, kelio,vedančio Salotės ežero link, už Pilaitės gimnazijos, kurios stadionas netrukus taps pripučiamu maniežu ir nuo 16 val. dėl koncesijos bus naudojamas nebe gimnazijos reikmėms, dar yra laisvos valstybinės žemės. Kadangi čia jau stovinčią gimnaziją labiau tiktų pertvarkyti į progimnaziją, tad ir šią vietą tikslinga rezervuoti dar kitai gimnazijai, kuri galėtų būti aukštesnė nei dviejų aukštų, o šalia esantis stadionas su atsirasinčiu maniežu tiktų jos moksleivių fiziniam lavinimui – nebereikėtų papildomų patalpų. Galiausiai, ne pilaitiškių reikalas turėtų būti žemės plotų daugeliui patogiose vietose bendro ugdymo įstaigoms Pilaitėje paieška ir rezervavimas, netgi jei tam reikėtų žemę išpirkti ir iš privatininkų. Deja, tarp VSD pastato ir Sidaronių g. Savivaldybės Arkivyskupijai statyti pasiūlyta vieta dėl atokumo ir prastų susisiekimo sąlygų nelabai tinka nei valdiškai, nei katalikiškai mokykloms.

Taigi, būti ar nebūti Pilaitėje mokyklų įvairovei – lieka atviras klausimas?