Po sunkios ligos spalio 8 dieną mirė 58 metų amžiaus, 1991 metų sausio 13-osios įvykių dalyvis, Antanas Sakalauskas. Už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę apdovanotas IV laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu bei Sausio 13-osios medaliu.
Antanas Sakalauskas tuomet kartu su kitais gynėjais buvo prie televizijos bokšto ir likimas lėmė patekti po to paties tanko vikšrais, kaip ir Loreta Asanavičiūtė. Tačiau tą kartą, skirtingai negu L. Asanavičiūtę, likimas pagailėjo, liko tik sulaužytos kojos.
Antanas kartu su Vanda Sakalauskiene išaugino penkis vaikus ir priėmė į savo šeimą dar du iš vaikų namų. Vaikai baigė aukštuosius mokslus ir kai kurie jau sukūrė savo šeimas.
Koks gi buvo Antanas šeimoje, darbe, bendruomenėje. Labai paprastas. Atsimenu, kai iškildavo sunkumai šeimoje, jis vis sakydavo „kaip nors išgyvensime“ ir palydėdavo savo nedrąsia, lyg atsiprašančia, kartu truputį pašaipia šypsenėle. Tačiau, kai iškildavo diskusijos dėl valstybės išlikimo, niekada neabejodavo – Lietuvos išlikimas aukščiau asmeninių interesų. Bet kasdienėje kalboje, šeimoje vadinamas Antanėliu, Antanas apie viską galėjo kalbėti vaizdingai ir šmaikščiai. Toks išliko iki pat mirties – sąmoningas, gyvybingas ir be galo žmogiškas.
Pilaitės bendruomenė neteko savo aktyvaus nario, tačiau pakako laiko gauti paprastumo, drąsos, žmogiškumo pamokas. Tai ir išliks visų mūsų širdyse.
*
Antanas Sakalauskas į kapines iš laidojimo salės prie Petro ir Povilo bažnyčios bus išlydimas pirmadienį, spalio 11 dieną 15 val. 30 min.