Liepos 6-oji Lietuvoje švenčiama kaip krikščioniškos valstybės susikūrimo diena. Ji siejasi su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo vardu, kurio dėka 1253-aisiais metais, jam apsikrikštijus 1251 metais, mūsų kraštas pasuko katalikiškų Europos valstybių pripažinimo link. Taip šis didikas gynėsi nuo kryžininkų puolimo ir vienijo savo, kaip vienintelio teisėto ir Romos popiežiaus palaiminto valdovo, galias. Liepos 6-oji šių dienų Lietuvoje pažymima įvairiausiais renginiais, pradedant vaikų dainų švente ir baigiant lietuvių, išsibarsčiusių po platųjį pasaulį, pastangomis vienu metu sugiedoti „Tautinę giesmę“. Pilaitė taip pat turi sąsajų su ankstyvesniąja krikščioniškąja Lietuva. Tai Pilaitės reprezentacinė pilis-rūmai, čia stovėję iki Didžiojo tvano –1655 metų – , kuomet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, pradėta vienyti Mindaugo, susijungusi su Lenkija, išsiplėtė į Rytus ir tapo grėsminga jėga Rusijos carų kuriamai imperijai, buvo sunkiosios rusų artilerijos sugriauta. Nors tiksliai nežinoma tikroji Lietuvos valstybės priešistorėje, pastaruoju metu užtinkama ne tiek mažai jos variantų. Iš jų išskirtini akademiko Eugenijaus Jovaišos fundamentalūs darbai, besiremiantys archeologija ir kitais patikimais metodais (http://alkas.lt/2016/03/07). Jie jau sugulė į tris monografijas („Aisčiai-kilmė“, „Aisčiai-raida“, „Aisčiai-lietuvių ir Lietuvos pradžia“). Tačiau dienos šviesą išvysta ir neprofesionalių istorikų darbai. Tarp tokių Gedimino Vaišvilos išplėtota romėniškoji Lietuvos valstybės kilties versija, pagal kurią mūsų kraštas tapo Romos imperijos bėglių priebėga (http://www.veidas.lt/lietuva). Prie romėniškosios versijos yra pasidarbavęs ir Pilaitėje gyvenęs jau šviesios atminties istorikas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (http://eia.libis. lt:). Pilaitiškiai, norintys sugiedoti Tautinę giesmę grupelėje, turėtų pasižvalgyti prie šv. Juozapo parapijos namų, kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ ar prie Pilaitės piliakalnio. Pasitaiko, kad čia atsiranda tikrų patriotų, kurie susibėgę prisijungia prie šios nuoširdžios valstybės šventės paminėjimo iniciatyvos, gimusios minint Lietuvos vardo tūkstantmetį 2009-aisiais. Tokį kolektyvinio patriotizmo gestą galima išreikšti ir savo namuose, įsijungus televizorių 21 val.