Aplinkiniai Nadruvos slėnio parko gyventojai, Vilniaus krikščionių gimnazija pasibjaurėjo jo teritorijos perpirkėjais, kurie jį spalio pabaigoje užtvėrė statybine tvora. Šis akibrokštas pasirodė kaip perpirkėjų jėgos demonstravimas dėl Savivaldybės atsisakymo pildyti jų ketinimus parką paverčiant gyvenamuoju kvartalu. Tačiau tai pastūmėjo priešintis. Krikščionių gimnazijos gamtos mokytojas Raimundas Ereminas pakvietė TV3 laidą „Žalioji byla“ parengti reportažą pasiaiškinant, kodėl kėsinamasi į visuomenei taip reikalingas žaliąsias erdves? Kelti klausimai: kas apsaugos rūpestingai užaugintus parko medžius? ir kodėl vaikai negali patekti į vienintelį šalia esantį parką ()? Krikščionių gimnazijos direktorius Valdas Statulevičius šiai TV3 laidai patvirtino, kad gimnazija neturi stadiono ir kitų erdvių, kur gimnazistai galėtų atlikti fizinio lavinimo pamokas ar pabūti gamtoje ().


Pilaitės Nadruvos slėnio parkas 2020 12 13 TV3 laidoje „Žalioji byla“ buvo parodytas su dar rudeniškai ryškiomis spalvomis. Iš viršaus jis kaip gyvybinga gamtos oazė, įsirėžusi tarp pastatytų gyvenamųjų namų, o pats reportažas iš dalies kaip ir padėka parko kūrėjams. Ir tai teisinga, nes daugeliui yra tekę ne kartą matyti kaip niekieno neįpareigotas vasaromis Vytautas Kisielius pjauna žolę, laisto ir prižiūri medžius (). Kažkas netgi surenka poilsiautojų paliekamas šiukšles. Ir visa tai, kaip paties parko įkūrimas ir jo daugiametė priežiūra, vyksta pačių jo įkūrėjų iniciatyva. Kol vieni rūpinosi parko priežiūra, kiti bendrijos „Saleks“ nariai, kaip Jurijus Guselnikovas, Algirdas Kelpša ir kiti, užsiėmė parko įteisinimo reikalais. Algirdas Kelpša puikiai žino visą parko istoriją nuo pat atsiradimo jo įkūrimo pradžios: kaip buvo gautas 33,7 ha sklypas gyvenamųjų namų statybai ir jam įkurti, kaip Savivaldybė pritarė parko gimimo iniciatyvai ir kaip Nacionalinė žemės tarnyba, nepaisydama jau esamo ir prižiūrimo parko, žemę perkėlimo būdu grąžino buvusiems savininkams ( ir ).


„Pilaitės bendruomenė“ narė Dalia Tarailienė pastebėjo, kad ji ir kiti gyvenantys šalia besidriekiančios tvoros pasijuto lyg būtų patalpinti geto teritorijoje, ir liūdnoka būtų prarasti tokią žalią erdvę, tinkančią ir kultūros renginiams (). Susirūpinimą dėl parko likimo ir galimybės jame ilsėtis pasisakė ir kiti laidos dalyviai bei pašnekinti gatve praeinantys pilaitiškiai ().


Tačiau statybinė tvora, apribojusi parko teritoriją, neilgai išliko. Įpykusi liaudis kaip mat ją visą išvartė. O policija, į kurią kreipėsi taip vadinami savininkai, nieko padaryti negalėjo. „Pilaitės bendruomenė“ kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl užtverto parko. „Saleks“ bendrija dėl statybinės tvoros, dėl savininkų kėsinimosi iškirsti medžius ir parko teisėtumo taip pat kreipėsi į šią savivaldybę ir dar į teismą.


Vilniaus miesto savivaldybė, regis, neapsikentusi betvarkės ir skundų gana greitai parką išlaisvino nuo tvorų ir tai labai pradžiugino aplinkinius gyventojus. Jau vien reportaže parodytas vaizdas, kai gimnazijos vaikai bėga apsikabinti medžių, teikia vilties, kad parkas išliks žmonių ir vaikų džiaugsmui. Kas gali būti gražiau?! Taigi, esame dėkingi Savivaldybei už pastangas išsaugoti taip mums reikalingą žaliąją erdvę. Reikia tikėti, kad taip ir ateityje bus, nes gruodžio 15 dieną Savivaldybėje vykusiame jungtiniame tarp komitetų pasitarime, jos tarybos narei Violetai Podolskaitei uždavus klausimą, o kaip bus su želdynais Nadruvos slėnio parke, Vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis atsakė, kad žaliosios zonos niekas nekeis ir leidimų statybai neišduos. Nors ši informacija žodinė, tikime, kad taip ir bus. Taip pat esame dėkingi laidos „Žalioji byla“ vedėjui Daumantui Butkui ir jo kolektyvui, parodžiusiam įsimintinai gražius parko vaizdus ir jo problemas. Esame dėkingi ir nuolatinei bendruomenės reportažų kūrėjai Angelei Šarlauskienei, kuri kamera užfiksavo visus reportaže pasisakiusius dalyvius.

Pilaitės bendruomenė