1924 metais rugsėjo 23-iąją Dzūkijos kaime mažažemių valstiečių šeimoje gimė Karolina Biekšaitė-Jezerska: politinė kalinė, tremtinė, liaudiškos poezijos kūrėja, taudotailininkė. Po tremties Sibire ji su savo vyru Juzefu, taip pat politiniu kaliniu ir tremtiniu, apsigyveno jo gimtinėje Vakarų Ukrainoje, o Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, su dukra Eugenija sugrįžo į Lietuvą ir1997 metais savo kūryba aktyviai įsijungė į Pilaitės bendruomeninį gyvenimą. Karolina savo eilėmis ir dailės kūriniais papuošia ne vieną Pilaitės šventę. Net ir neseniai čia vykusį šv. Juozapo parapijos gyvavimo 20-metį, – paskaitė savo eilių (). Prieš 10 metų, 2019 - jų rugsėjį, Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje pilaitiškiai rinkosi į Pilaitės liaudies teatro mini spektaklį „Žodis Lietuva sieloje ir lūpose“, pastatytą remiantis jos gyvenimo faktais ir poetine kūryba. Ta proga buvo pristatyta ir Vo „Pilaitės bendruomenė” parengta ir išleista jos poezijos knyga tokiu pačiu pavadinimu. Pasitinkant garbų liaudies poetės ir tautodailininkės Karolinos Biekšaitės-Jezerskos 95- tį, ši bendruomenė parengė jubiliejinį elektroninį leidinį „Posmai iš Giesmininkės Karolinos Biekšaitės-Jezerskos Pilaitiškų poezijos pavasarių 2009-2019 metais“, surinkdama juos visus į vieną vietą. Jie internetinėje erdvėje pasiekiami <<čia>>
Sveikiname jubiliajatę ir linkime dar gražių, ilgų sveikatingų ir kūrybingų metų ne kartą maloniausiais epitetais apdainuotoje žaliaakėje Pilaitėje:
Pilaitė
Tu esi mano Pilaitė –
Pasaka, daina.
Tavimi didžiuojuosi aš
Ir tu man sava.
Nors upių nėr tavyje plačių,
Nei kalnų aukštų...
Tad, kodėl už ką, Pilaite,
Taip tave myliu?!
Čia gimiau, čia užaugau.
Čia šiandien esu.
Čia kiekvienas medis kalba
Man žmogaus balsu.
Daug pasaulyje yra kraštų,
Nuostabių šalių,
Bet visų mieliausias man kampelis,
Tai, Pilaite, – Tu.
Tad mylėk, žmogau, Pilaitę
Širdimi visa.
Kai Jai skaisčiai šviečia saulė,
Ar gili tamsa.
Mylėk visada!
Vo „Pilaitės bendruomenė“