Aistras kelia naujai išrinkto Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veidaknygėje plintantis būsimosios bažnyčios Pilaitėje maketas. Suprantamas pilaitiškių ir kitų vilniečių sumišimas: kodėl bažnyčia, o ne vaikų darželis ar koks sportui tinkamas objektas? Reikėtų sugrįžti į praeitį. Dar pirmojo klebono Kęstučio Ralio pastangomis čia atsirado koplyčia su parapijos namais, o kita viso čia numatyto pastatyti religiniams tikslams komplekso idėja, įsteigiant senelių namus ir teikiant krikščioniškąją pagalbą priklausomybės liūnan puolusiems broliams ir seserims, nusėdo užmarštyje, kai tokio plataus masto religinio statinio iniciatorius ir pagrindinis variklis buvo iškeltas Dievui tarnauti į kitą vietą. Taigi neturėtų stebinti naujojo klebono Ričardo Doveikos pastangos tarsi iš numirusių prikelti numarintas idėjas ar jas ženkliai patobulinti. Neseniai jau keletą metų prie Pilaitės seniūnijos veikianti Vietos bendruomenės taryba (VTB) svarstė galimybę čia pastatyti daugiafunkcinius bendruomenių namus, juolab, kai tą laimina ir ES. Bet kas iš visuomenininkų galėtų „pavežti“ tokios iniciatyvos išgryninimą, vien tik pristatant valdininkams kaip realią siekiamybę, neturint garantijų, kad jos įgyvendinimui bus uždegta žalia šviesa, – buvo ne paskutinis tokių namų atsiradimo Pilaitėje diskusijų klausimas?.