Sparčiai Pilaitei urbanizuojantis, išlikusios žaliosios rekreacinės kertelės, jei neapstatomos daugiabučiais ir privačiais gyvenamaisiais namais, tai tampa įprastine infrastruktūros dalimi. Baigiantis karantinui, iš aktyvios pilaitiškės Aldonos Katilienės sužinota apie paskelbtą kvietimą investuoti į Nadruvos slėnį, kuriame čia nuo 1996 metų pradėtas kurti ir šiuo metu vystomas ir prižiūrimas aplinkinių gyventojų lėšomis ir pastangomis Dauba vadinamas parkas. Netrukus išmontuota vaikų žaidimo aikštelė. Suprasta, kad čia, kur aktyviai žaidžiamas futbolas, rytais mankštinamasi, pamėgta vaikų laisvalaikio leidimo vieta, vedžiojami keturkojai, vyksta fizinio lavinimo pamokos šalia veikiančios Krikščioniškosios gimnazijos moksleiviams, nes ten jiems nepakanka ploto, net rengiami tarptautiniai kultūros mainų festivaliai, taps statybų aikštele, susirūpinta. Pilaitėje veikiančių gyventojų bendruomenių iniciatyva išsiaiškinta: ši rekreacine zona kaip želdynų teritorija pripažinta dar 1998 metais ir tokiu statusu įtraukta į Bendrąjį planą, kuris galioja iki 2030 metų, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu grąžinta savininkams ir jie čia planuoja pradėti statybas. Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą ir šiame slėnyje birželio 19 d., Joninių išvakarėse, surengtas susibūrimas, kviečiant pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kurį pasirašė virš 200 žmonių:


PRAŠYMAS

DĖL NADRUVOS PARKO PRIE BITĖNŲ GATVĖS, PILAITĖS RAJONE, VIEŠOJO INTERESO GYNIMO


Prašome Jūsų apginti Pilaitės rajono gyventojų teisėtą lūkestį išsaugoti prie Vilniaus miesto Nadruvos ir Bitėnų gatvių sankryžos bendruomenės pastangomis įrengta parką (poilsio, intensyvaus naudojimo želdynų zoną) paliekant jau įrengtą ir prižiūrimą Nadruvos parką visuomeniniam naudojimui, surandant galimybę grąžinti žemę šios teritorijos savininkams kitoje vietoje, arba jiems taikant kitus kompensacinius būdus.

Pilaitiškius šioje protesto akcijoje savo pasirodymu palaikė vokalinės muzikos kolektyvai: Buivydiškių „Verdenė“, Šeškinės „Auksinis ruduo“, „Šnipiškių aidai“, visą Vilnių atstovaujantis „Tautinės raiškos sambūris“. Sulaukta ir etnologijos profesoriaus Liberto Klimkos palaikymo. Jo tyrimų įžvalgomis apie vidurvasario kosminio virsmo Joninių šventę pasidalino viena šio renginio organizatorių ir jo vedėja Dalia Tarailienė, kuri greta perskaitė ir savo šiam kosminiam virsmui sukurtą eilėraštį „Joninių naktis“:


Išeinu aš į naktį Joninių,

Paslapties skraiste užsigobus.

Šnabžda medžiai man pasaką seną

Ir jaučiuosi dvasia aš pralobus.

Gal papartį atrasiu prie kelio,

Jonvabalio žibintu pasišviesiu,

O į savo mažytę kraitelę

Dar ir žemuogių saują įdėsiu.

Iš kelmynės atšnypščia rainoji

Gyvatėlė gyvatė varinė.

Apsisukusi aplink mano kojas

Šliaužia šios nakties dyvų sutikti.

Siautulingame šokyje draikos

Raganaičių sidabro gijos,

O purslais taškos, vandenį semia

Miško dvasios prie gyvo šaltinio.

Paslaptis... Ir baugu, ir vilioja...

Visą naktį klausytis, šnabždėtis,

Su mėnulio delčia glamonėtis.

Minkštose samanose ilsėtis...

Taigi dviem šūviais nušauti du kiškiai: susirinkta išreikšti prašymą miesto valdžiai ir kartu pokarantininėmis sąlygomis pažymėtos ir Joninės, kurios anksčiau Pilaitėje vykdavo prie Salotės ežero (beje, laisvą prieigą prie šios vandenvietės teko taip pat atsikovoti 2015 metais gyventojams susirinkus į protesto koncertą) ir į jas pilaitiškiai ir ne tik pilaitiškiai gausiai rinkdavosi. Lieka viltis: Vilniaus miesto valdžia priims atsakingą sprendimą ir Nadruvos slėnio parke vidurvasarį per Jonines pilaitiškiai ieškos ir suras žydintį papartį.

Vaizdo įraše Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės, bendrijos „Saleks“ atstovo Algirdo Kelpšos, pilaitiškės ir Lietuvos Seimo narės Virginijos Vingrienės pasisakymai: