Tikriausia ne daug kas žino, jog Vilniuje daugiau nei 20 metų prie seniūnijų gyvuoja Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos (PBRB) skyriai. Pastaruoju metu ir Pilaitėje galima stebėti platesnę jos veiklą, kuri sietina su pilaitiškio Jono Sinkevičiaus pirmininkavimu. Šeštadienį (balandžio 28 d.) ir Vo „Pilaitės bendruomenė“ atstovai svečių teisėmis buvo pakviesti į PBRB sueigą Pilaitėje Martyno Mažvydo progimnazijoje. Sueiga prasidėjusi gyvu Tautiškos giesmės atlikimu, pagerbimu išėjusiųjų tylos minute, buvusio ilgamečio „Armonika“ ansamblio vadovo ir vokalisto Stasio Liupkevičiaus pasirodymu pagal jo bičiulės poetės Irenos Gildutytės-Navikienės žodžius. Prie maestro karaokės būdu galėjo prisijungti ne tik pilaitiškiai buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, bet ir iš kitų Vilniaus daugiabučių rajonų susiėję panašios lemties svečiai, įgavo turiningesnio pasibūvimo ženklų. Be Jono Sinkevičiaus ataskaitos, kas nuveikta ir kas numatoma nuveikti, žodis buvo suteiktas Vilniaus PBKB pirmininkui Vytui Miliauskui iš kaimyninių Pašilaičių (), pilaitiškiui, disidentui, politiniam kaliniui ir religiniam mąstytojui Petrui Plumpai (), pilaitiškiui tremtiniui Juozui Zibalui ( ). Jų pasisakymuose ne tik kas nuveikta ir planuojama nuveikti, bet ir negalintys išblėsti tų jiems ir Lietuvai skaudžių patirčių prisiminimai. Labai aktualus buvo Sigito Šamborskio, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininko ir Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovo, pasisakymas. Jis susiejo dabartiniame Karaliaučiaus krašte likusių gyventi ir prasmingai besidarbuojančių lietuvybės labui lietuvių veiklos gaires su pačioje Pilaitėje gyvenančių tremtinių šiokiadieniais. Kaip žinia, joje įamžinami autentiški šios praeityje lietuviškos etnografinės teritorijos, po Antrojo pasaulinio karo atitekusios Tarybų Sąjungai, vietovardžiai ir joje visos Tėvynės Lietuvos gerovei triūsusių asmenybių vardai. Pilaitė gausiai (dažniausia Karaliaučiaus gatvėje) nuo praeito tūkstantmečio paskutinio dešimtmečio apgyvendinta tremtinių, kurie pradėjo sugrįžinėti iš buvusios Tarybų Sąjungos respublikų, šeimomis. Pagarsindamas nelabai politiškai svetingose dabartinėse Rusijos federacijos žemėse (Kaliningrado krašte) gyvenančių lietuvių garbingus darbus, nepamiršo paminėti ir Vydūno (šįmet minimos jo 150-osios gimimo metinės; Pilaitėje viena pagrindinių gatvių pavadinta jo vardu) bei pagarsino šio iškilaus Lietuvininko sparnuotą posakį: „Dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“ (). Projektoriaus pagalba pristatytas visas ekspedicijos „Misija Sibiras`17“ nueitas kelias tvarkant ten amžinajam poilsiui likusių Lietuvos tremtinių kapus paties jos dalyvio Liudo Šiukšterio vienai salėje sėdėjusių tremtinių sukėlė gilesnius išgyvenimus, nes ekrane pamatė tas vietas, kuriose teko pabuvoti (). Nepamirštos ir PBRB Pilaitės skyriaus narių jubiliejinės sukaktys. Vo „Pilaitės bendruomenei“ taip pat buvo suteiktas žodis. Pasidžiaugta, kad ir Pilaitėje renkasi buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai į tokias turiningas sueigas. Prisiminta: šioje salėje 2009 metais pastaroji gyventojų bendruomenė išleido nuo 1997 metų į Pilaitę su šeima sugrįžusios gyventi politinės kalinės ir tremtinės Karolinos Biekšaitės-Jezerskos eilių knygą, o po jos stogu įsikūręs Pilaitės liaudies teatras pagal leidinyje paskelbtą medžiagą pastatė mini spektaklį „Žodis Lietuva širdyje ir lūpose“. Pažymėta, jog ši PBRB sueiga Pilaitėje, kurios metu skambėjo poeto iš Šiaulių Juozo Sabaliausko posmai, skirti bestselerio apie Lietuvos tremtinių išgyvenimus Užpoliarėje autorės Dalios Grinkevičiūtės 100-ųjų gimimo metinių proga, o taip pat per pūgą Igarkos tremtyje sušalusios Janinos Dešrytės eilės bei pagarsintos naujai išleistos tremtinių eilėraščių knygos, pabrėžiant, kad poezija ir liaudies dainos jiems padėjo pakelti nepaprastą dalią, tarsi atveria vartus į Pilaitėje gegužės 26 d. jau vyksiantį 16-ąjį poezijos pavasarį „Širdies šviesa išgrįstas kelias žmoniškumui“, skiriamą Vydūnui (šį kartą jo rengime be Lietuvos rašytojų sąjungos dalyvauja ir Vydūno draugija). Priminta, jog Pilaitėje gyvenantys tremtiniai tiek savo eilėmis, tiek atėjimu į panašius renginius taip pat prisideda prie poezijos gyvavimo. Prie arbatos buvo galima diskutuoti, apsikeisti adresais. Beveik keturios PBRB sueigos valandos nepastebimai praėjo su dar kartą prisimintais šio tragiško Lietuvos tarpsnio atgarsiais.