Pasaulis kovo 21-ąją be kitų įsimintinų datų pažymėjo taip pat kaip ir tarptautinę poezijos dieną. Tai ir lygiadienio laikas: nebe kalendorinio, o kosminio pavasario pradžia. Jį eilėmis pasitinka ir mūsų poetai. Šių metų poezijos pradžią ženklina paties garbiausio amžiaus pilaitiškė poetė Irena Maciulevič, einanti 92-uosius metus. Visą gyvenimą dirbo vokiečių kalbos mokytoja Latvijoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo persikėlė gyventi į Lietuvą. Įsikūrė Pilaitėje. Nuo pat jaunystės iki šiol ji lankoma mūzų. Kuria eiles lenkų ir rusų kalbomis. Neretai jos eilės tampa giesmėmis, kurias pati, grodama vargonais (virš dešimt metų vargonavo keliose katalikiškose bažnytėlėse), sudainuoja. Tai pakylėti posmai-giesmės religijos, amžinųjų vertybių, gyvenimo prasmės motyvais. Irena Maciulevič ne vieno Pilaitės poezijos pavasario entuziastinga dalyvė ir jiems skirtų leidinių nuo 2008 metų bendraautorė. Ji – bardė (bardas: kuriantis muziką pagal savo eiles ir dažnai jas pats atliekantis). Deja, pastaruoju metu dėl sveikatos pablogėjimo ir šiam Gavėnios laikui skirtą eilėraštį atlieka jos anūkai: Nataša ir Artūras (galima pasiklausyti jų padainavimo čia: , o pasiskaityti daugiau eilių čia:).