2012 metais Vilnius ėmė bičiuliautis su Chersonu. Prie tokios bičiulystės sustiprinimo prisideda ir VO „Pilaitės bendruomenė“ su po jos stogu veikiančiu Pilaitės liaudies teatru, kuris šių metų gegužės pabaigoje lankėsi 18 kartą Chersone surengtame tarptautiniame teatrų festivalyje „Taurijos Melpomenė“, skirtame Ukrainos Nepriklausomybės 25-čiui. Su atsakomuoju vizitu į Lietuvą rugsėjo paskutiniąją savaitę atvyko Chersono ir jo krašto menininkų, visuomenininkų, valstybės tarnautojų ir verslininkų grupė. Ji rugsėjo 22-26 d. suruošė savo krašto dienas Vilniuje ir Kaune. Net 2 renginiai vyko ir Pilaitėje. Pirmasis – ant Pilaitės piliakalnio. Čia rugsėjo 22-ąją VO „Pilaitės bendruomenė“ 10-ąjį kartą pažymėjo Baltų vienybės dieną. Tai išskirtinis renginys. Jis sutapo su 780-osiomis Saulės mūšio pergalės metinėmis. Būtent ši kova, kuomet 1236 metais lietuviai ir latviai bendromis pastangomis sudavė ženklų smūgį tolesnei kryžininkų ekspansijai į Rytus, buvo akstinas Lietuvai ir Latvijai 2000 metais priimti sprendimą oficialiu lygmeniu rugsėjo 22-ąją (tą dieną vyko Saulės mūšis) pradėti minėti kaip Baltų vienybės dieną. Chersoniečiai po įtemptos 1200 km kelionės autobusu, pasistiprinę VO „Pilaitės bendruomenės“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės (ji 2007 metais pasiūlė Baltų vienybės dieną pradėti minėti ir ant Pilaitės piliakalnio) medumi pasaldinta žolelių arbata bei „Verdenės“ ansamblio moterų iškepta ir vaisiais pagardinta juoda duona, buvo ne tik prigimtinių baltiškų ritualų stebėtojai. Jie įdėmiai klausėsi šios šventės priešistorijos iš pilaitiškės ir kartu Chersono krašto dienų Lietuvoje koordinatorės Dalios Tarailienės lūpų (), kurią papildė kaimyninių Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“ vadovė Rasa Kauzonaitė (), tad kaip ir lietuviai, taip pat apsisukdavo priešais uždegtą fakelą, ir, kaip tikima, pasipildydavo senovėje garbinto dievo Perkūno teikiamomis galiomis (). Chersoniečiai, skambant bandūrai: arfai su 58 stygomis, taip pat traukė savo tautines dainas (). Šį kartą Baltų vienybės šventei skirtas ir aktyvaus pilaitiškio Vytauto Dabriškos pastangomis įžiebtas laužas, apsuptas ir su Lietuva seną istoriją turinčių ukrainiečių, buvo ypatingai karštas ir šviesus ().

Rugsėjo 23-iąją nemažai pilaitiškių sudalyvavo ir oficialiame Chersono krašto dienų atidaryme Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Jį pagerbė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė. Įteikdama chersoniečiams kapitalų vieną iš trijų jau išleistų Didžiosios Lietuvos laikams skirtų tomų su jos paveldo Ukrainoje reliktų nuotraukomis, priminė svarbią šių abiejų valstybių istoriją (), o apžiūrėjusi jų atsivežtus dirbinius, akcentavo, kad aptiko tą patį kultūrinį geną (http://youtu.be) Chersoniečių krašto dienos vyko pačiame rinkimų į Lietuvos Seimą vajuje, tad į jų atidarymą atėjo tik Tėvynės Sąjungai priklausantis Seimo narys Rytas Kupčinskas (). Atidaryme dalyvavo ir žinomas fotografas Rimantas Dichavičius. Jis pasidžiaugė prieš dieną M.K. Čiurlionio menų mokykloje atidaryta ukrainiečių moksleivių dailės kūrinių paroda ir svečiams iš Ukrainos padovanojo albumą „Laisvės paženklintieji“ (). Karaliaus Gedimino Didžiojoje auloje klausantis ukrainietiškų liaudies dainų buvo galima pasigerėti Chersono krašto tautodailininkų sukurtais šedevrais () ir kartu pabuvoti Ukrainos liaudies artisto, M. Glinkos tarptautinio konkurso laureato, nepakartojamo baritono, vokalo profesoriaus Charizo Šyrynskio koncerte (), kuriame jam akompanavusi tarptautinių konkursų laureatė Inna Kiselnikova taip pat atliko ir ukrainietiškos liaudies muzikos popuri (). Koncertą vedė Dalia Tarailienė. Išskirtinėmis ovacijomis buvo palydėtas D. Tarailienės ir Ch. Šyrynskio (jam kaip baritonui persikvalifikavus į tenorą) Feodoros ir Misterio X duetas iš Imrės Kalmano operetės „Misteris X“ (). Chersoniečių dienų atidarymui šventinį stalą suruošė Pilaitės liaudies teatro epinės dramoje „Mano vardas – Lietuva“ (režisierė ir scenarijaus autorė D. Tarailienė) dešimties ženkliausių moterų Lietuvos istorijoje vaidmenų atlikėjos. Prie vaišių stalo skambėjo lietuviškos ir ukrainietiškos dainos. Chersoniečiams labai dažnai ukrainietiškai pritardavo ir lietuvės su estrados dainininke Lina Urnikyte priešakyje.

Rugsėjo 24-ąją (šeštadienį), chersoniečiai vilniečius pakvietė į pilaitiškių neseniai naujoms statyboms pradėti nuo iškirtimo išgelbėtą ir jų pačių rankomis įsirengtą parką Bitėnų ir Gilužio gatvių sankirtoje. Ten liejosi į ansamblį „Stebuklingos stygos“ (ukrainietiškai „Čarivni struti“; vadovė Natalija Mazur) susibūrusių merginų dainos (). Atėjusieji į festivalį galėjo akis paganyti Chersono krašto tautodailininkų dirbiniuose bei jų įsigyti (). Dėka UAB „KESTLETA“ vadovo Eugenijaus Juknio, aktyviai dalyvaujančio kitos VO Pilaitės gyventojų bendruomenės „Mažojo Lietuva“ (vadovė Aušrelė Čepulienė) veikloje, jie buvo eksponuojami po jaukiomis palapinėmis ir apsaugoti nuo gresiančio lietaus. Tuo tarpu Chersono miesto tarybos moterys rengė išskirtinius barščius iš įvairiausių daržovių (), kuriuos parkoje laukymėje virė rusų kilmės Ukrainos pilietis, spėjęs užsigrūdinti šios šalies teritorijos vientisumo išsaugojimo karo lauke. Taip parengtiems ir plačiai pakvipusiems chersoniečių barščiams abejingų neliko. Ukrainiečių liaudies kūrybos festivalis Pilaitėje, kaip ir tą pačią dieną iš ryto jų, vilkinčių siuvinėtais tautiniais rūbais, eisena su vėliavomis Vilniaus senamiesčiu nuo Katedros aikštės iki Rotušės, skambant tautinėms dainoms (), sulaukė LRT dėmesio (žr. 2016 09 24 laidą „Panorama“ nuo 16 min. 20 sek. : http://www.lrt.lt).

Po dienos atokvėpio, rugsėjo 25-ąją (sekmadienį) pasižvalgę po Trakus ir paskanavę karaimų gaminamų kibinų, rugsėjo 26 d. (pirmadienį) iš ankstaus ryto chersoniečiai su panašia programa atvyko Kauną. ie buvo šiltai sutikti Kauno savivaldybėje pas jo vicemerą Vasilijų Popovą (Tenka apgailestauti, nors ir buvo tartasi, Vilniaus savivaldybėje chersoniečių delegacijai nepavyko apsilankyti). Kauno rotušės aikštėje su liaudies dainomis koncertavusi minėta vokalinė merginų bandūrininkių grupė sulaukė ypatingo kauniečių ir šio miesto svečių dėmesio. Kauno įguloskarininkų ramovėje per susitikimą su Kauno skyriaus Lietuvos šaulių sąjungos nariais ir ukrainiečių diaspora buvo atidaryta Petrikivkos kaimelio vienos šeimos mokyklos unikalioje tapybos tradicijoje () gimstančių dekoratyvių paveikslų paroda. Ten taip pat surengtas Ch. Šyrynskio, I. Kiselnikovos ir D. Tarailienės koncertas. Chersoniečių dienas Kaune pagerbė ir šio miesto televizija.

Kaip Ukrainoje prieš pat Maidaną gyveno paprasti didesnių kaimiškų gyvenviečių žmonės, rodyta pačių ukrainiečių Oskarui nominuotame ir jau tarptautiniame filmų festivalyje Amsterdame 2015 metais vieną iš prizų pelniusiame Romano Bondarčiuko dokumentiniame filme „Ukrainos šerifai“, kurį buvo galima pasižiūrėti XIII-ame tarptautiniame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje Skalvijos kino centre bei čia susitikti su vienu pagrindinių jo herojų – šerifu Viktoru Krivoborodka iš Stara Zbrujivkos ( ir ). Filmas rugsėjo 26 d. pagarsintas LRT „Labas rytas“ laidoje, dalyvaujant pačiam šiam šerifui (http://www.lrt.lt), vakarop susilaukė nemažo žiūrovų dėmesio. Ne tik po jo seanso (), bet beveik visų kultūrinių susitikimų metu chersoniečiai Lietuvos gyventojus vaišino atsivežtiniais ir nepakartojamo gardumo arbūzais. Nemažai chersoniečių (delegacijoje apie 30 žmonių) buvo apgyvendinta ir pilaitiškių šeimose. Pasisekė jaunosioms dainininkėms bandūrininkėms. Jos priglaustos Vilniuje unitų bažnyčiai priklausančiose svečių patalpose (Ir kaip tokiems angeliškiems balsams nesuteiksi pastogės pačiame senamiestyje ir dar šventoje vietoje?!). Pasiklausius šios bažnyčios istorijos, giedant melsta palaimos karinio konflikto kamuojamai Ukrainai (). To prašyta ir Pilaitės parke bei paskelbta apie pirmojo kultūros (ne tik sporto) festivalio surengimą Pilaitės parke (). 

Chersoniečių delegacija ne kartą akcentavo, kad jų kraštas, besiribojantis su nuo Ukrainos Rusijos atplėštu Krymu, išgyvena ekonomiškai sunkius ir neprognozuojamus laikus. Tai jie pabrėžė ir rugsėjo 23 d. BNS agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje ( ir ). Tad Lietuvos dėmesys jų problemoms yra labai svarbus, juos įkvėpiantis ir moraliai palaikantis.