Pasidairius po šventinę Pilaitę, nenusižengsime pasakę: užderėjo Kalėdų eglutėmis! Dar prieš įvažiuojant į ją, ties posūkiu į Senąją Pilaitę, KAM pastato pašonėje, mus pasitinka tokia eglutė. Ji labiau dėmesį patraukia, kai sutemsta, – nušvinta savaime įsižiebiančiomis iliuminacijomis. Didinga eglė šiais metais atsirado ir prie šv. Juozapo parapijos namų (http://youtu.be). Ji čia tokia jau nebe pirmi metai. Džiugino akį ir praėjusiaisiais (http://youtu.be). Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną prie jos susitikti su šios didžiosios krikščionims šventės svarbiausiu personažu – Kalėdų Seneliu – buvo kviečiami Pilaitės vaikučiai ir jų tėveliai. Bet akyliau besižvalgantys po Pilaitę priešventiniu laikotarpiu galėjo pastebėti išaugusią Kalėdinę eglę ir po Martyno Mažvydo progimnazijos langais (http://youtu.be). Ji čia Pilaitėje įsižiebė anksčiausiai. Dar gruodžio 4-ąją, kuomet joje Pilaitės Seniūnijos iniciatyva apsilankė Kalėdų Senelis su maišu dovanu ir nelėkšta šventine programa (http://youtu.be). Akį malonina ir pirmą kartą Vydūno gatvėje ant lapus numetusių medžiu mirguliuojančios žiburėlių virtinės. Tenka prisiminti, – pirmoji Kalėdų eglutė papuošė Seniūnijos balkoną 2013-ųjų metų pabaigoje kaip VO „Pilaitės bendruomenės“ šventinio projekto visiems pilaitiškiams dalis (http://www.pilaitesbendruomene.lt). Ne paslaptis, – tokioms šventinėms eglėms atsirasti neužtenka iniciatyvos. Būtinos ir materialios lėšos. Puiku, kai tam lėšų atsiranda. Tai rodo, kad bendruomenė soti ne tik kasdienine duona.
Artėjant 2015-iesiems į pabaigą, duris veriant 2016-iesiems, VO „Pilaitės bendruomenė“ Visiems Jums linki gražių bendruomeniškų iniciatyvų, jaukaus kaimyninio sugyvenimo, darnos ir pritekliaus šeimose, o vienišiesiems pajausti, kad jie ne tokie ir vieniši. Jie gyvena Pilaitėje, yra pilaitiškiai, kur piliakalniai, o ant jų stovėjusios ar bestovinčios pilys savaime yra bendruomeniškumo simbolis. Tegul mūsų gyvenime nepritrūksta lengvumo, kaip šiuose Justino Marcinkevičiaus posmuose:
Tyliai ir šventai sninga, sninga, sninga.
Kur tik užmatai – balta ir teisinga.
Sniego baltumu sąžinė sužėri.
Ką tiktai imu – panašu į gėrį.
Nuo dangaus krantų šitas baltas niekas.
Tartum aš krentu.Tartum krinta sniegas…