Dėl keleto aktorių sunegalavimo Vilniaus Senjorų teatras turėjo atšaukti Pilaitėje numatytą parodyti Nijolės Baužytės neseniai surežisuotą Augustino Griciaus komediją „Palanga“. Jos vietoje suvaidinta Balio Sruogos komedija „Dobilėlis penkialapis“. Nelengva žmones prajuokinti, o dar lietuvius. Nors Pilaitę taip pat aplankė gripas, pakankamai gausiai pilaitiškiai rinkosi į Pilaitės gimnazijos aktų salę. Labai žaisminga pasirodė komedija, kurią pastatė po pilaitiškio, Vo „Pilaitės bendruomenės“ nario, režisieriaus ir aktoriaus Ferdinando Jakšio šiam teatrui ėmęs vadovauti, o taip pat ir režisuoti, ir vaidinti, profesionalus režisierius Vytautas Mikalauskas, kuris, beje, gyvena Pilaitėje. Ne vienas nustebo sužinojęs: B. Sruoga „Dobilėlį penkialapį“ sukūrė vokiečių įkalintas Štutharto koncentracijos stovykloje. Pilaitiškė, parlamentarė Virginija Vingrienė, kuriai nesvetimas teatras, pasidžiaugė, kad visai neseniai, prieš šv. Kalėdas šioje scenoje (gimnazijos aktų salėje) Pilaitės bendruomenei buvo parodytas ir neįgaliųjų spektaklis. Angelė Šarlauskienė, spėjusi Pilaitės liaudies teatre, kuris čia gimė iš dalies ir gerbiamo Ferdinando Jakšio iniciatyva, ir pavaidinti, ir parežisuoti, priminė: „Vilniaus Senjorų teatras Pilaitėje jau ne kartą yra pasirodęs su vaidinimais, bei pagarsino, jei yra noras, – kiekvienas pilaitiškame liaudies teatre gali pasireikšti ir kaip režisierius, ir kaip aktorius“. Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė pasirūpino, kad aktoriai po nemažai jaunatviškos energijos pareikalavusio vaidinimo atsipūstų prie šiltos žolelių arbatos ir pyragaičių, pasidžiaugė pakartotinu šio teatro apsilankymu Pilaitėje ir pasiūlė, kol dar už lango žiemužė ir ilgoki vakarai, daugiau čia prasimanyti spektaklių ir dažniau susibėgti jų pasižiūrėti. Vilniaus Senjorų teatras maloniai priėmė pilaitiškių pasiūlymą kovo 27-ąją – per Tarptautinę teatro dieną – , jei kas nesutrukdys, suvaidinti komediją „Palangą. Po 10 metų pertraukos Pilaitėje pasirodęs Vilniaus senjorų teatras jau su penktuoju spektakliu sulaukė ne tik ilgų plojimų, bet ir šilto juoko. Kas tas Vilniaus Senjorų teatras, neseniai atšventęs negęstančios veiklos 50-metį, galima nuspręsti pasižiūrėjus ištraukėlę iš „Dobilėlio penkialapio“ (), ir tada pagalvoti, ar iš tikro čia vaidina tik liaudies teatro statusą turintis kolektyvas? Ar kartais jie ne profesionalai?