(Nuotr.: D. Červokienė, J. Gadliauskienė, A. Šarlauskienė)

Advento laiku ne viena knyga palydima į pasaulį. Vo „Pilaitės bendruomenė“ kartu su čia neseniai atsidariusia viešąja biblioteka į gyvenimą palydėjo jau antrąją žurnalistės, savo bendruomenės narės, dažnai rašančios sveikatos klausimais, Daivos Červokienės knygą: „Kaip gydo medžiai: Eugenijos Šimkūnaitės ir šiandienos vaistininkų, žolininkų patirtis ir patarimai“. Autorė su nepabūgusiais plikledžio ir vakarop įsisiautėjusio vėjo su lietumi pasidalino savo naujojo leidinio parašymo tikslais. Tai noras skatinti žmones geriau suprasti savo ir gamtos ryšį, medžių poveikį sveikatai ir darnai, o prireikus, mokėti pasinaudoti ir jų dovanomis. Patikino, – jei pavyktų laiką sugrąžinti atgal, nemažą cituojamų autoritetingų Lietuvos žolininkų, vaistininkų, medicinos ir chemijos mokslo daktarų, pirtininkų, žolinčių, gyduolių būrį papildytų dar penkiais vardais. Knygą aptarusi A. Šarlauskienė pasidžiaugė D. Červokienės kruopštumu ir nemažu panaudotos literatūros šaltinių sąrašu, liudijančiu autorės pastangas kuo plačiau apžvelgti ir aptarti lietuviškas gydymosi medžiais tradicijas, mitologiją, padavimus, neaplenkiant ir taip vadinamo „bobučių pasakų“ patikrinimo šių dienų mokslu. Žurnalistė pasidžiaugė, kad labai dažnai tokios bobučių pasakos visiškai nebe pasakos, o realybė. Sulaukta klausimų ir iš auditorijos. Užsimezgė diskusija dėl amalo gydančių savybių ir atsargumo jį vartojant. Pilaitiškė D. Tarailienė priminė ir kitokias šio sudvasinto amžinai žaliuojančio augalo naudojimo savybes bei visiems užminė klausimą, kodėl linkstama pirtis statyti iš kedro šaltuose, o iš drebulės mūsų kraštuose? Atsirado ir tokių, kurie mėgino moksliškai paaiškinti šias pirtims pasirenkamų medžių rūšis. Susitikimo pabaigoje Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė J. Gadliauskienė palinkėjo šviesaus ir šios knygos skynimosi į skaitytojų širdis kelio, išreiškė viltį sulaukti ir daugiau tokių puikių darbų, o D. Červokienė pakvietė visus paskanauti neįprasto kankorėžėlių medaus su peršalimo ligas atbaidančiomis tradicinėmis arbatomis. Susitikimo dalyviai galėjo su savimi pasiimti po amalo šakelę – jau šviesios atminties vaistininkės, habilituotos biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės teigimu: kuo tikriausio gruodžio mėnesio ir advento laikotarpio simbolį. Amalo krūmelis paliktas ir bibliotekai pasipuošti. Knygos jau galima dairytis knygynuose. Visa susitikimo medžiaga: ir

Knyga 2016 11 25 pristatyta ir alkas.lt studijoje: http://alkas.lt....