Genė Astrauskaitė-Remeikienė, Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, gimtosios kalbos mokytoja ir šios mokymo įstaigos himno žodžių autorė, publikavusi savo kūrybą jau keliuose leidiniuose, ne vieno pilaitiško poezijos pavasario dalyvė, pateikusi poezijos pagal metų laikus Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms pašvęstam maratonui, žengia su „Dvylika spalvotų sonetų“ ir į XIII-ąjį Pilaitės poezijos pavasarį „Kas po tūkstančio metų ras tavo pėdsakus, Tėvyne?“, skirtą lietuvininkų dainuojamojo žodžio puoselėtojui, K. Donelaičio „Metų“ iš numirusių prikėlėjui, teologui ir eiliuotojui Liudvikui Rėzai jo 240-ųjų gimimo metinių proga:
Dvylika spalvotų sonetų
1. Juoda. Jungtis
Jeigu tavęs nebūtų – būtų tik naktis
Juoda juoda, beviltiškai klaidi.
Ir aklas, be žvaigždžių dangus...
Tamsa tokia – akiduobėm klaiki.
Pasaulis mirtų, aš žinau.
Todėl mirksėk, mirgėk, nakties dangau!
O tau burtažodį ištarsiu – širdimi jauti?
Ir patikėk manim – mozaikos jungtimi.
Ne tik juoda – ryški visa paletė!
Juk tu gali vaivorykštę išlieti...
Juodoj naktyj, juodam danguj – spalvotą
Nuo lopšio iki karsto laimę – ne galgotą.
Juodoj naktyj – juoda jungtis ugningo
Vitražo meilės amžinos, spalvingos...