Tikriausia neapsirinksime tvirtindami: nė viena iš Lietuvos moterų tokio plataus dėmesio ir pripažinimo pasaulyje nėra sulaukusi kaip Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė (1921 01 23-1994 02 02): lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos pradininkė. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2021-ieji paskelbti M. Gimbutienės metais. 2021-uosius šios iškilios archeologės metais paskelbė ir UNESCO. 100-ojo gimimo jubiliejaus sukaktis bus minima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: JAV, Prancūzijoje. Ta proga numatyta visa puokštė renginių. Vienas pirmųjų - konferencija Lietuvos prezidentūroje. Nuošalyje Lietuvai nusipelniusių moterų prisiminimo ir jų nuveiktų darbų pagarsinimo nelieka ir Pilaitės liaudies teatras, gimęs po šios bendruomenės stogu 2008-ųjų pabaigoje. Pilaitiškė Dalia Tarailienė mėgėjiško teatro scenoje sukūrė ir režisavo 10-ties garsių Lietuvos istorijoje moterų paveikslų. Vienas jų skirtas ir Marijai Gimbutienei. 2010 m. balandžio 11 d. Martyno Mažvydo progimnazijoje parodyta epinės dramos „Mano vardas Lietuva“ premjera. Su šiuo spektakliu keliauta Lietuvoje ir ne tik joje. 2016 m. gegužyje spektaklis rodytas su vertimu į rusų kalbą XVIII-ame tarptautiniame profesionalių teatrų „Taurijos Melpomenė“ festivalyje sulaukė šilto žiūrovų dėmesio. Ukraina su savo svariais jos archeologiniais radiniais taip pat pasitarnavo šios didžios mokslininkės matricentristinei hipotezei pagrįsti. Vengiant tremties į Sibirą, M. Gimbutienei Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su šeima pasitraukus į Vakarus, archeologinis arealas jos pačios tyrinėjimams TSRS platumose buvo neprieinamas, bet praeito tūkstantmečio 8-dešimtmetyje mokslininkė prasiveržė pro Geležinę uždangą, pradeda atvykti į sovietų okupuotą gimtąją žemę ir gali Vilniaus universitete net paskaitas skaityti. 1985 m. išleidžiama ir jos viena svarbesnių knygų: „Baltai priešistoriniai laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“. Čia ji sulaukia išskirtinio KGB-istų dėmesio ir šios tarnybos užvestoje byloje įvardijama kaip „Keliautoja“. Išties mokslininkė buvo didžioji keliautoja, bet ne saulėje pasikaitinti svečiuose kraštuose. Ji dažnai, sulaukusi finansinio parėmimo iš fondų, leisdavosi su archeologiniams kasinėjimams tinkančių ir kastuvėliais apsiginklavusių vyrukų būriu į neištirtas senosios Europos priešistorės vietas, pradedant Kreta, baigiant visais Jugoslavijos etnografiniais regionais. Ji taip pat vykdavo ir į daugybę mokslinių konferencijų po visą platųjį pasaulį. Ji pirmoji XX a. savų kasinėjimų ir jau kitų archeologinių radinių pagrindu atrado ir aprašė iki tol nepažintą neolito ir vario amžiuose nuo 7 – 3 tūkstantmečio iki Kr. taikoje ir susiklausyme gyvavusią ir Didžiąją Deivę Motiną garbinusią šio žemyno civilizaciją. Gimusi ir gyvenusi Vilniuje, mėgusi lankytis ir po jo pakraščius, mokslininkė galėjo atsirasti ir Senoje Pilaitėje prie dar gerai tuo metu matomų carinės Rusijos artilerijos 17 a. viduryje sugriautų pilies pėdsakų. Po persikėlimo gyventi 1931 m. į Kauną, kuriame 1938 m. baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją, likusi čia gyventi su mama Veronika Janulaityte-Alseikiene, akių gydytoja, beje, pirmąja mokslų daktare Lietuvos istorijoje, įstojo studijuoti lituanistikos Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete. Šiam fakultetui persikėlus į Vilnių ir jame įsteigus Archeologijos katedrą, M. Gimbutienė pradėjo studijuoti šią sritį ir 1942 m. sėkmingai baigusi archeologijos studijas, pradeda rašyti mokslinį darbą, kurį apsiginti 1944 m. sutrukdė karas. Ji 1944 m. su šeima pasitraukė į Austriją ir čia 1946 m. Tubingeno universitete įgijo etnologijos mokslų daktaro laipsnį. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. 1964 m. tapo Los Andželo Kalifornijos universiteto profesore. Mirė 1994 m. Los Andžele, palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse. Be ženklių akademinių įvertinimų ir jos darbų prilyginimo didiesiems XX a. atradimams, jai sukūrus archeomitologijos metodą, tyrimuose jungiantį archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, kuri ženkliai pakeitė Europos priešistorės sampratą, 1968 m. JAV dienraštis The Los Angeles Times mokslininkę išrinko ir Metų Moterimi.
Scenos, skirtos archeologijos mokslininkei Marijai Alseikaitei-Gimbutienei spektaklyje „Mano vardas Lietuva“ , .
Karantino laikotarpiui ir po epinės dramos su 10 garsių Lietuvos moterų sceninių paveikslų „Mano vardas Lietuva“, rodyto 2016 05 25 Ukrainoje, Chersono mieste, profesionalių teatrų XVIII-ame „Taurijos Melpomenė“ festivalyje, .
Daugiau faktų apie jos veiklą:
https://lad.lt/gimbutienemarija/