Pilaitiškis Alfredas Čiučiurka nelaiko savęs poetu, bet neabejingas poezijos pavasariams Pilaitėje kaip ir pačiai poezijai. Neabejingas ir dorai gyvensenai, nešiaudinei laisvei ir tikro žmogiškumo siekiamybei. Apie tai jo eilėraštis: