Algirdas Vaseris – pilaitiškis žurnalistas, prozaikas ir poetas, daugelio mūsiškų poezijos pavasarių ir jam skirtų rinkinių dalyvis ir bendraautorius, kuriam šie metai ypač derlingi. Pasirodė dar vienas jo romanas: „Apelsinas plaštakei“ bei antroji poezijos knyga „Pakeliui į Mosėdį“. Viliamės šių naujų knygų pristatymo artimiausiu metu. Pirmoji eilių knyga išleista 2010 (apie ją skelbta mūsų tinklaraštyje įrašas 2010-12-21). Na, o šį kartą Algirdo Vaserio eilėraščiai derantys prie visų metų laikų, o šis – prie rudeniškai nusiteikusio Pilaitės ir visos Lietuvos peizažo:
Debesio priekaištai
Miglom kopijavęs, formuosiu save,
Panašų į medį aną kepurėtąjį.
Šaknysiuos danguje ir nesiduosiu
Blaškomas: žaibu gąsdinsiu, ledų
Kruša, kad ir kaip, bet panašus
Tapsiu į kepurėtąjį –
Toks jis derlus lyg nuodėmės perteklius,
Ir laumšluotė jo nedarko visaip kaip.
Bene pavyko? Nė iš tolo...
Matyt, per anksti išlijau,
Neviltim juoda ir su vėtrom.
Kas gi tau, laukų svajokli?
Medi, žvilgsniais pamalonintas, kas?
Ko prie manęs,
Dangaus klajūno, nepristojai:
Matei, kaip nematysi – jaunas esu
Razumėliu mažu, reikėjo patarti.
(Daugiau eilėraščių čia:)