Laura Bojarskytė – pilaitiškė, daugelio mūsų poezijos švenčių dalyvė ir jai skirtų rinkinių bendraautorė, tik baigė bakalauro studijas ir sėkmingai darbuojasi rinkodaros srityje. Rudeniškoje K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtoje maratono atkarpoje pasirodo su miniatiūromis. Kokios jos, – galite patys susipažinti:
Kaip žinoti, kad tai tas žmogus
Pirmiausia gimdavo vaizdas. Lėtai užmerkdavo akių vokus ir matydavo save su lagaminu, kuriame siurrealistiškai tilpo visi daiktai, įžengiančią į vis kitą erdvę. Baltą kambarį keitė vynuogėmis apaugęs balkonas mediniais, kiek apsilupusiais turėklais, tada sapnavo mėlynas kambario sienas su vieniša vos nuo žemės pakilusia lova. O dabar galvoje matė žalias langines, spausdinimo mašinėlę, mažoje erdvėje skleidžiančią dūlų garsą, atsimušantį į beveik perregimas sienas, ir virtuvę, kurioje nenoromis rūksta dūmai. Daiktų lagamine turėjo tiek, kad galėtų bet kada išvykti – juk pakanka ir širdies rakandų. Tada matė save iškraunančią lagaminą ir dėliojančią prieskonius į sieninę rankų darbo lentyną – ciberžolė, šafranas, kardamonas ir muskatas – jų taip trūko gyvenimui.
(Daugiau:)