Visai neseniai tarp Karoliniškių ir Pilaitės nutiesto vakarinio aplinkkelio atsirado pėsčiųjų tiltas. Juo, jei ne karoliniškiečiai skuba papoilsiauti į Pilaitės miškelius ir prie ežerų, tai pilaitiškiai keliauja į Karoliniškes tvarkyti būtiniausių reikalų. Tiltas tampa artimiausius kaimynus (beje, būta kartu ir bendroje bėdoje, kai kėsintasi Pilaitės miškelius paversti golfo aikštynais), jungiančia grandimi. Prieš metus karoliniškietis, visų Pilaitės poezijos renginių aktyvus dalyvis, poetas ir į modernybes linkęs Julius Žėkas, sumanė ant šio tilto įdarbinti kaklaraiščius. Jis ir šiais metais kviečia rinktis ant jo, kreipdamasis į mus ir į kaklaraiščius tokiais žodžiais:
„MIELAS KAKLARAIŠTI, nustok nuobodžiai kabėjęs po smakru ar džiūvęs spintoj. Jau antrus metus iš eilės pasirengę susitikti, kad pamirštume tavąjį oficialumą ir susikurtume sau šventę.
Balandžio 3 d. (sekmadienį) 15 val. rišime kaklaraiščius ant to, kuris mus jungia. Susitinkame Karoliniškėse ant Vido Maciulevičiaus gatvės gale esančio geltonojo viaduko.
Bilietas – kaklaraištis sau ir bičiuliui. Nes geriausia daugyba – dalyba!
P. S. Susikurkime dar jaukesnę šventę savo suneštuvėmis: arbatos/kavos termosais, sausainiais, margučiais, sumuštiniais, muzikos instrumentais, minkštasuoliais... Iki pasimatymo!“