Jau metai kai balandžio 27 d. trumpai sirgusi amžinybėn iškeliavo Karolina Biekšaitė-Jezerska. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, po tremties, ilgo martavimo Vakarų Ukrainoje, kai ten apsigyveno savo vyro, tokios pat lemties politinio kalinio lenko Juzefo Jezersko, tėviškėje, su kuriuo susituokė Sibire, sužinojus, kad jiems sugrįžimas atgalios nenusimato, jam mirus persikėlė su dukros Genutės šeima jau į nepriklausomą Lietuvą, o 1997 m. apsigyveno Pilaitėje. Netrukus įsijungė į aktyvų viešą Pilaitės gyvenimą savo gyvais prisiminimais apie tremtį, politinio kalinio dalią, liaudiškomis eilėmis ir savo nuostabiais piešiniais. Karolina turėdavo ką pasakyti. Ji kalbėdavo nuoširdžiai ir įkvėpiančiai. Kiekvienas jos žodis išgyventas, paskirtas meilei, draugystei ir atjautai, ištartas su užkrečiančiu širdingu jausmingumu, pakylėjančiu artistiškumu. Pažymint gimimo 85-metį Vo „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva bendroje visiems Pilaitės tremtiniams vakaronėje buvo pristatyta šios bendruomenės pastangomis išleista jos eilių, gimusių tremtyje, martaujant Ukrainoje ir sugrįžus į tėvų žemę, jos pačios piešiniais iliustruota knyga „Žodis LIETUVA sieloje ir lūpose“ su tokio pat pavadinimo mini biografijos motyvais Pilaitės liaudies teatro spektakliu, su šiais žodžiais ant viršelio:
KAIP UPIŲ VANDENYS –
PLAUKIA MINTYS.
IDĖJOS SKLEIDŽIASI PLAČIAI.
JUK NUODĖMĖ UŽMIRŠTI KRAŠTĄ,
KURIAME AUGAI IR GIMEI!
Karolina, gyvendama ne Lietuvoje, kad neužmirštų gimtosios kalbos, kūrė eiles, jas išmokdavo mintinai, o vėliau, kaip ir įspūdžius iš tremties ir nelengvo gyvenimo svetur, užrašydavo storame albume. Nuo 2005 metų savo kūryba įsijungė į pilaitiškus poezijos pavasarius. Juose noriai dalyvavo savo eilėmis ir piešiniais ta proga skirtiems leidiniams iliustruoti. Jos tautodailiniai kūriniai yra tapę dovanomis garbiems ne tik Pilaitės, bet ir viso Vilniaus gyventojams įvairiausiomis progomis. Karolina Biekšaitė-Jezerska savo poeziją beveik visada mintinai deklamuodavo. Ji dalyvaudavo visuose svarbesniuose Pilaitės gyventojų susibūrimuose, renginiuose. 2019-ųjų rudenį, savo 95-ojo jubiliejaus išvakarėse, ir sunkiai paeidama, - nuo atšiaurių tremties sąlygų turėjo problemų su kojų sąnariais, -– ji su savo posmais dalyvavo ir šv. Juozapo parapijos įkūrimo 20-čiui pažymėti visiems pilaitiškiams surengtoje šventėje (vaizdo įrašas: ). Netrukus, rugsėjo 23 d. atšventė 95-metį s: http://www.pilaitesbendruomene.lt/pilaites_giesmininkai.html ir Vo „Pilaitės bendruomenė“ atstovės pasveikinimo jubiliatę namuose ir turėjo galimybė pasiklausyti jos sklandžiai deklamuojamų posmų : .
Karolina turėjo gerą atmintį ir nuostabią iškalbą. Ji puikiai pasakodavo apie mūsų tautai ir jos istorijai svarbius ir kontroversiškus įvykius. Bendruomenės archyve išliko jos, tarsi skaitytum memuarus, balso, nenuobodžiai pasakojant apie josios gyvenimą Lietuvai sudėtingais laikais ir patirtis skirtinguose kraštuose ir vietose, įrašai. Tai gyvenimas lenkų okupuotoje Dzūkijoje, Didžiojoje Lietuvoje (prie Viekšnių: šeima bijodama įkalinimo ir persekiojimo už lietuvybę, naktį perbėgo demarkacijos liniją), vėliau apsigyventa atgautame Vilniuje, Antrojo pasaulinio karo metu glaustasi pas gimines prie Biržų, o slapstantis nuo ištrėmimo, pakeitusi pavardę, Karolina apsigyveno vidurio Lietuvoje, bet netrukus buvo surasta ir suimta. Tai gilūs prisiminimai iš jos pačios lūpų apie išgyvenimus Lukiškių izoliatoriuje, lageryje Urale, po nutrėmimo Pietų Sibire, sugrįžus į postalininę Lietuvą, apsigyvenus pas vyrą Tarybinėje Ukrainoje ir vėl Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.
Jos poetinė iki 2009 metų kūryba, išleista tradiciniu leidiniu „Žodis LIETUVA sieloje ir lūpose“ jau prieinama šios bendruomenės svetainės Pilaitės giesmininkams skirtame puslapyje elektroniniu pavidalu: http://www.pilaitesbendruomene.lt/pilaites_giesmininkai.html. Jubiliejinis 95-mečio proga rankraštinis leidinys „ Posmai iš giesmininkės Karolinos Biekšaitės-Jezerskos Pilaitiškų poezijos pavasarių 2009-2019 metais “ su nuotraukomis iš pilaitiškų poezijos pavasarių, kuriuose ji dalyvavo, taip pat pasiekiamas internete: http://www.pilaitesbendruomene.lt/pilaites_giesmininkai.html. Jos biografijos motyvais parašyta pjesė „Karolina ir Viktoras“ tiktų mėgėjiškam teatrui apie senjorų gyvenimą ir išskirtinio likimo dviejų aukštų polėkių poetiškų sielų artimą bičiulystę.
Karolinos Biekšaitės-Jezerskos bendruomeniškumas, ne pagal amžių išskirtinis kūrybingumas, optimizmas, pilietinis aktyvumas ir talentai neliko nepastebėti. Ji apdovanota ir Lietuvos Respublikos Seimo padėkų raštais.
Karolina, pažinojusių atmintyje, liks kaip ta apie didžiąją meilę žmogui, šeimai ir Tėvynei iš pavasarinių posmų padangių burkuojanti Taikos balandėlė su daug kartų apdainuotos gimtosios Dzūkijos tautiniais raštais ant savo baltų plunksnelių. Ji 1997- 2020 metais nepagailėjo pakylėjančių eilių ir savo pamiltajai žaliaakei Pilaitei.