Pilaitėje numatytas poezijos pavasaris šių metų gegužės 27-ąją bus jau 15-asis – jubiliejinis (jos miškelyje tokie pavasariai rengiami nuo 2003-ųjų). Jis papildys nuo 1965 metų Nemariojo dainiaus Justino Marcinkevičiaus inicijuotą ir iki šiol Lietuvos Rašytojų Sąjungos kiekvieno pavasario gegužės antrąją pusę tęsiamą po visą kraštą platų Lietuvos ir poetų iš svetur kūrybos pristatymą. Na, o pilaitiškasis, siekiant prisiminti Didžiuosius lietuvius, garsinusius ar tebegarsinančius Lietuvos vardą pasaulyje, skiriamas Algirdo Juliaus Greimo (19170309-19920227) 100-osioms gimimo metinėms, kurios įtrauktos į JUNESKO minėtinų datų sąrašą, o Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius metus paskelbė ir A. J. Greimo metais (daugiau apie šį Didįjį lietuvį galima sužinoti čia: ir čia: ). Skirdami pilaitiškąjį poezijos pavasarį pasaulinio garso mokslininkui (gyvuoja jo įkvėpta prancūziškoji semiotikos, pasakojimo prasmės aiškinimo, mokykla (jis yra tapęs ir žinomo italų rašytojo Umberto Eko romano „Rožės vardo“ personažo prototipu), publicistui, rezistentui Algirdui Juliui Greimui, pavadinę „Alsuoja margos mitų gelmės“, tikimės sulaukti dėmesio Lietuvoje jo darbus tiriančių profesorių ir Pilaitėje gyvenančio jo antros eilės vaikaičio, ir, svarbiausia, vietos, kaimyninių Pilaitės rajonų ir visoje Lietuvoje žinomų poetų ir pradedančiųjų literatų dalyvavimo ir jų eilių. Tad visų amžiaus grupių vietos ir Pilaitės kaimyninių rajonų poezijos, miniatiūrų kūrėjus kviečiame jau dabar savo kūrybą siųsti šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Tuomet jūsų kūryba bus galima pasidalinti ne tik pilaitiškame poezijos pavasaryje, bet ir šioje mūsų svetainėje, o jei jos susirinks pakankamai, galbūt ją išvysite pasirodant ir atskiru leidiniu. Primename: poetas – kuo tikriausias sudievintos tolimos tradicinės atminties nešėjas ir amžinasis jos palaikytojas. Tarptautinės Poezijos dienos proga nepatylėjo ir Nežinomas Pilaitės giesmininkas. Štai ką jis šiam kartui sueiliavo:
Dydi prasmė nugriuvusi prie durų
Vėl ryto laukia būti suprasta.
Jos nuotaika širdy pabjuro,
Pajuto esanti kažkam našta.
Nutiestas tiltas be prasmių prasmės neturi –
Kepurė siūta iš visų kampų.
Ženklai jos dygsniuose krantais sugulę
Vis laukia laiko įmintų tiesų.
Gali ir tu pakelti tą kepurę.
Pažvelgt į ją palipęs ant Dausų.
Joje surast save ir mirusią Motulę,
Atrasti prasmę valdomą visų,
Nusišypsot, pasveikint Ryto aušrą,
Ištart: ir pats dydi prasmė ESU.