Pilaitės miškelyje pavasarį nuo 2003-iųjų paskaityti eilių kviečiami savieji ir artimiausios kaimynystės giesmininkai. Gegužės 23-ąją (šeštadienį) čia numatomas jau 18-asis poezijos pavasaris „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“, kurį iš dalies įsipareigojo paremti Vilniaus miesto savivaldybė. Jis skiriamas užmarštin nenueinančio išskirtinio lyriškumo ir lemties poetui Pauliui Širviui (1920 09 06 – 1979 03 27), pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines, ir visiems savo gyvenime nešukavusiems pagal griežtus socialistinio ar kitokio lagerio menininko-piliečio kanonus. Dažnai atvirkščiai, susišukavusius visiškai pagal kitokias madas arba vaikščiojant susivėlus, nešiojant ilgus plaukus... Daugeliui jų Vilnius tapo stebuklų miestu, savęs ieškojimo meka ir jie, dažnai būdami paantraštėse, atrado save išskirtinai kitokiame nei statistinis kūrėjas ar pilietis amplua. Tikriausia patikėję, čia gimus ar atvykus studijuoti, galima praplaukti ne daugelio apdainuota Nerimi, kurioje, tarsi būtų amžinasis štilis, aukščiau ir savotiškiau neiškylančia banga, o Vilnele, ženkliai siauresne, bet jos bangelės sraunesnės, iškilesnės ir labiau pastebimesnės.
Jau dabar visų amžiaus grupių Pilaitės ir kitų sostinės rajonų poezijos, miniatiūrų kūrėjai kviečiami savo kūryba siųsti šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Ja pasidalintume ne tik būsimame pilaitiškame poezijos pavasaryje, šioje svetainėje, pakankamai sulaukę, – paskelbtume ir atskiru leidiniu.
Ir šį kartą Tarptautinės Poezijos dienos proga Nežinomas Pilaitės giesmininkas nesusilaikė ir sueiliavo:
Kai aš pavargsiu ir manęs nebus, –
Ieškokit tarp purienų mano grožio.
Iš pačio ryto nugriaumos lietus
Ir Žemė atsigers jo sočiai.
Takeliai po truputį nuskaidrės
Ir sudrėkins vyžotas mano kojas,
Ir posmas iš dainos griežle išlėks, –
Primins, koks aš buvau laukų Artojas.
Dulkėtais marškiniais, – šviesiom akim,
Aukštai į kalną plaukus sušukavęs,
Dėkingas aš visom savosiom praeitim,
Gyveniman dar kartą atpuškavęs...
Ir sutikai mane Darbymetį: Sulytą ir suvargusį
To laiko posmais – Vilniaus vilnimis,
Su dainiaus, kalbančio širdim,
Garbe neprasilenkusį...
Aš toks buvau, aš toks esu, ir toks jau liksiu
Su Meilę išpažįstančiom akim...
Vėl jums dainuosiu, vėl Aušroj
Meiliausiais žodžiais Saulę pasitiksiu...
Nežinomos Pilaitės giesmininkas