Sveikiname mūsų visų šauniąją Dalią Taralienę su išskirtiniu jubiliejumi

Dar neseniai daugelio Dalia, Dalytė, Dalužė Tarailienė (taip į ją kreipiamasi) gyveno Pilaitėje. Bet jau jau metai, kai ji Vilniaus universitete studijavusi germanistiką, per Sausio 13-ąją likusi už Lietuvos Respublikos Seimo sienų, tapusi prasidėjus Sąjūdžiui mūsų kareivėlių saugojimo, jiems atsisakius toliau tęsti tarnybą sovietinėje armijoje, komisijos pirmininkė, žengusi pirmuosius savarankiškus Lietuvos diplomatijos atstovavimo žingsnius Austrijoje, pasišventusi piligriminių kelionių su neįgaliaisiais organizavimui, 2006 metais aktyviai įsijungusi į Pilaitės bendruomenės gyvenimą, sugrįžo gyventi į savo gimtąjį miestą – Kauną. Bet neišsižadėjo Pilaitės. Tą paliudijo atvykdama vesti jau 20-ojo pilaitiško poezijos pavasario šiais metais. Jos pastangomis pilaitiškiai buvo pakviesti pagaliau į 2008-ųjų pabaigoje gimusio Pilaitės liaudies teatro pagal jos scenarijų režisuotą premjerą „Varpo gausmas“, o 2010 metais gimė jos sukurta epinė drama „Mano vardas LIETUVA“ apie 10 iškilių Lietuvos istorijoje moterų, rodyta ilgiau nei 10 metų ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje. Ir tai buvo ne paskutinis Dalios Tarailienės sukurtas spektaklis, kuriuose ir ji pati vaidina. Jos dėka užsimezgė glaudūs pilaitiškių ir ukrainiečių iš Chersono krašto kultūriniai ryšiai. Dalią Tarailienę buvo galima pamatyti ne viename Pilaitės bendruomenės ir ne tik jos renginyje, kuriuose ji ne tik jų vedėja, bet ir iniciatorė. Būtų galima vardinti ir vardinti pačius įvairiausius darbus, nuveiktus, laikantis skautų šūkio: „Dievui, artimui, tėvynei“, tapus šios organizacijos pirmininke, priklausant Lietuvos šauliųsąjungai, būnant tarptautinio lygmens autoralio teisėja. Jau pasirodė trys eilių knygos, pasakaitės vaikams, nevienadieniai posmai 17-oje pilaitiškiems poezijos pavasariams skirtų almanachų. Dalia Tarailienė turi daug valstybinių apdovanojimų. Tarp jų aukščiausias Karininko kryžiaus ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ iš Prezidentės rankų. Ji dar ir puikaus balso paveldėtoja. Dalia, kaip ir per ankstesnius savo jubiliejus, surengė koncertą. Pilaitės bendruomenė atstovams ir liaudies teatro aktorėms atvykus pasveikinti su jubiliejumi į jos mokyklą, dabartinę Jono Jablonskio gimnaziją, pasisekė sudalyvauti puikiame koncerte. Buvo gera klausytis jos dainų net ir iš mokylos laikų repertuaro: kartu su savo pusesere iš Kauno muzikinio teatro dainininke (mecosopranas) Rita Preikšaite atliko kūrinį iš filmo „Šerbūro lietsargiai“. Dalia Tarailienė daug dainų padainavo iš lietuvių liaudies repertuaro, jau persikėlus į Kauno įgulos karininkų ramovę prie šventino stalo Kunigaikščių menėje.

P.S. Dalia Tarailienė per visus metus dar neturėjo laiko galutinai įsirengti naujojo būsto. Tapo labdaros ukrainiečiams pastoviai rinkėja ir pakuotoja. Kiekvieną dieną vakarop vyksta į Prisikėlimo baziliką kalbėti rožinio. Nepamiršta ir neįgaliųjų. Ir toliau vyksta su jais į šv. Marijos atlaidus Šiluvoje. Dabar mūsų Daliai Dalytei Dalužei svarbiausia padėti ukrainiečiams iškovoti pergalę.

Išskirtinio jubiliejaus proga Vo „Pilaitės bendruomenė“ linki visokeriopos sėkmės, sveikatos ir naujos daugelio savo talentų puokštės, kurios kvapnumu viliamasi pasidžiaugti ir Pilaitėje.