Pilaitės liaudies teatras ir toliau keliauja po Lietuvą. Šį kartą po labai artimą – Vilniaus pakraščius. Jis Vasario 16-osios išvakarėse su savo trečiuoju spektakliu, epine drama „Mano vardas Lietuva“, buvo pakviestas į Grigiškes. Tai spektaklis (režisierė, scenarijaus autorė ir Lietuvos vaidmens atlikėja Dalia Tarailienė) apie dešimt Lietuvos istorijoje ženklų pėdsaką palikusių moterų, pradedant legendine Naugarduko kunigaikštiene Liutauro žmona Gražina, apdainuota Adomo Mickevičiaus to paties pavadinimo poemoje, ir baigiant po rusų okupantų tanku 1991 metų Sausio 13-osios naktį atsidūrusią ir nuo sužalojimų mirusią jaunąją Laisvės gynėją Loretą Asanavičiūtę. Ją šiuo metu vaidina pilaitiškė literatė, studijuojanti teisę, Edita Kalinskaitė. Žiūrovai, kaip ir pačios aktorės, sunkiai sulaikė ašaras scenoje pasirodžius rašytojai klasikei Ievai Simonaitytei (vaidina lazdynietė Elena Skirelienė) bei trečią kartą nemariąją poetę Salomėją Nėrį įkūnijant lituanistei, diktorei ir skaitovei, Liudgardai Čepienei. Nors salė neplyšo nuo žiūrovų, bet atėjusieji į renginį nesitikėjo, kad jų laukia toks išskirtinis spektaklis su tiek dramatiškų herojų, pabrėžiant kiekvienos neišdildomą įnašą kuriant ir stiprinant Didžiosios ir Mažosios Lietuvų pamatus. Paskutinis dramos akcentas – istorinių moterų su Lietuva priešakyje traukiama pagal Maironio žodžius tautinei giesmei prilygstanti daina „Lietuva brangi“. Ji tvirtai aidėjo dar sovietmečiu prie popieriaus fabriko įsikūrusiame ir nuo Grigiškių miestelio gyventojų judria automagistrale Vilnius – Kaunas atskirtame kultūros centre, į kurį ateiti nepatekus į autoavariją, reikia ir vikrumo, ir akylumo. Pilaitės liaudies teatras, gimęs 2008-ųjų pabaigoje po Vo „Pilaitės bendruomenė“ stogu, jau įnešė savąją indėlį į 2017-ųjų Vasario 16-osios renginių pynę.