XIX-asis Pilaitės poezijos pavasaris „Gyvenimo ugnis būties keliais plasnoja“, skirtas jauniausio lietuvių literatūros klasiko poeto vizionieriaus Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms, ir šį kartą dėl COVID-19 karantino buvo perkeltas į vasarą – liepos 3 d. Ir šį kartą vyko neįprastinėje daugelį metų vietoje. Nebe miškelyje, kaip 2003-2019 metais, prie paskutiniųjų senosios Pilaitės dvaro šeimininkų anūkės Irinos Pimonovos-Jagmin: gyvenusios 1898?-1997: pedagogės, giminės lėšomis įsteigtos mokyklos sentikiams Vilniuje globėjos ir mokytojos, kūrusios eiles kaip Irena Pasakorė /rusiškai: Ирина Сказательница/, po Antrojo pasaulinio emigravusios į JAV ir ten išleidusios eilėraščių knygą, vasarvietės. Šį kartą kartą Poezijos pavasario paukštė sklandė Pilaitės malūno teritorijoje prie pirtelės ir daugelio nuostabai po aukštame kleve įkeltu gandralizdžiu. Šis vizionierius poezijoje mėgdavo atsiriboti nuo kasdienybės įsilipęs į gandralizdį ir jame ilgam paskęsdavo apmąstymuose. Turintiems didesnę vaizduotę, buvo galima matyti, jog jis čia ir dabar sėdi.
Renginį pradėjo Pilaitės liaudies teatro spektaklyje „Mano vardas Lietuva“ (scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Tarailienė) rašytojos Julijos Žemaitės vaidmens atlikėja Janina Ursache. Ji žemaitiškai trumpai pristatė V. Mačernio gyvenimo ir kūrybos etapus, kuriuos autentiškais prisiminimais papildė kita šiame spektaklyje rašytojos ir visuomenės veikėjos Bitės Petkevičaitės vaidmens atlikėja Birutė Serapinienė ir jos vyras Vacys Serapinas. Jie ne tik kaip V. Mačernis mokėsi toje pačioje Telšių gimnazijoje, bet buvo daug girdėję apie jį, kai pastarasis sovietmečiu kurį laiką slėptas nuo viešumos. Buvo galima pasiklausyti ir V. Mačernio poetinių vizijų. Jas deklamavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Jūratė Vilūnaitė, palydima Stalo kalno teatro aktoriaus, muziko ir kompozitoriaus Gedimino Žiliaus kankliavimo ir vokalo intarpų. Ant scenos pakviesta Pilaitės liaudies teatro spektaklyje „Mano vardas Lietuva“ poetės Salomėjos Nėries vaidmens ištraukai ilgametė Lietuvos televizijos diktorė Liutgarda Čepienė. Jos lūpose suskambo dar viena V. Mačernio vizija. Ant scenos buvo pakviesta ir šio spektaklio rašytojos Ievos Simonaitytės vaidmens atlikėja Elena Skirelienė – prieš penkiolika metų Lazdynuose įkurto Pagyvenusių žmonių poezijos ir romansų klubo „ Elena“ vadovė. Ji paskaitė ir savo eilių. Šventę pagerbė ir Lietuvos rašytojų gildijai priklausanti pilaitiškė Rūta Suchodolskytė-Neniškienė. Po ilgesnės pertraukos skambėjo ir pilaitiškės, Krikščionių gimnazijos mokytojos Jūratės Bernotienės posmai. Savo eiles skaitė ir pilaitiškių senjorų atstovas Vytautas Juozapaitis. Dešimtąja kūrybos knyga pasidžiaugė šventėje dalyvavusi ir savo posmus skaičiusi Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ vadovė lazdynietė Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja. Kurianti poeziją, prozą, dainų žodžius ir muziką salininkietė Birutė Kanevičienė pasidalino savaisiais posmais. Eiles, skirtas Janinai Gadliauskaitei, perskaitė žvėrinietis kino režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius, priminęs, jog ši vieta jo lankyta dar vaikystėje. Apie tolimus LDK laikus perskaitytas aktyvios senjorės Onos Knezevičienės eilėraštis iš Viršuliškių derėjo prie Senosios Pilaitės atsiradimo istorijos. Gyvenimo optimizmo įkvėpė ugningos žirmūnietės Irenos Žemaitienės eilės.
Renginyje prisiminti ir kiti jubiliejai, plačiau pažymimos šių metų datos. Minint 400-ąsias LDK didžiojo etmono, karvedžio Karolio Chodkevičius mirties metines, Birutės Gaučienės suvaidinta legendinės Naugarduko kunigaikštienės Gražinos vaidmens ištrauka iš spektaklio „Mano vardas Lietuva“. Ji kaip bardė atliko ir savo kūrybos eilių. Skambėjo ukrainietiškai poetės Lesės Ukrainkos posmai, minint jos 150-ąsias gimimo metines. Juos skaitė tremtinių: žemaitės ir ukrainiečio dukra Olena Rudometkina. Pažymint garsios pasaulyje archeomitologijos pradininkės profesorės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines, ant scenos buvo pakviesta ištraukai iš pilaitiško spektaklio jos vaidmens atlikėja Angelė Šarlauskienė. Ji taip pat pristatė jau šešioliktąjį Pilaitės poezijos pavasariui skirtą leidinį su dailininkės Zitos Vilutytės paveikslais, viešai prieinamą ir šios bendruomenės tinklalapyje: http://www.pilaitesbendruomene.lt/doc/Poezijos_pavasaris_2021.pdf .
Leidinio įrašas kompaktiniame diske perduotas saugoti į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Jais apdovanoti visi šio leidinio 32 bendraautoriai ne tik iš Pilaitės, bet ir iš kitų Vilniaus vietų, net Elektrėnų. Savo posmus iš šios sostinei netolimos vietovės padeklamavo Ona Kulbokienė – Vilniaus tarptautinės rašytojų, literatų ir menininkų gildijos „Vingis“ vadovė. Išskirtiniu prizu apdovanotas vienintelis ir pats jauniausias šio poezijos pavasario dalyvis, pilaitiškis Jėzuitų progimnazijos penktokas Normilas Jurgaitis. Jam atiteko vinilinė plokštelė „Sielos paveikslas“ su 1982 metais aktoriaus Valentino Masalskio įskaitytomis V. Mačernio eilėmis. Padėkota už puikias sūnaus lietuvių kalbos žinias jo mamai lituanistei Letai Gaubaitei. Jos eilės taip pat įtrauktos į šiam pilaitiškam pavasariui skirtą leidinį, kuriame pirmą kartą debiutavo ir čia gyvenanti ir kurianti biologė Ona Zita Šalnienė.
Skambėjo ištikimo šių švenčių dalyvio Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“, vadovaujamo Rasos Kauzonaitės, dainos. Ją papildė čia užsukusi Antakalnio progimnazijos ir šnipiškiečių dainuoti ir groti mėgstančių „Šutvė“. Galima buvo pasiklausyti garbiausio amžiaus pilaitiškės bardės Irenos Maculevič giesmių lenkų, rusų, lietuvių kalbomis, kurias atliko sūnus Česlovas.
Džiugino palankus oras. Nuo kaitrios saulės saugojo dažnai prabėgantys debesys ir atgaivinantys vėjo šuorai. Buvo galima pabendrauti prie gaivinančio gėrimo puodelio. Kaip visada pilaitiškiems poezijos pavasariams malonę aplinką sukūrė Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė, – tokio renginio Pilaitėje iniciatorė. Dalia Tarailienė – nepakeičiama šių renginių vedėja nuo 2006 metų, paskaičiusi ne vieną savo eilėraštį, tarp jų ir atsisveikinimo su Pilaite (persikelia gyventi į gimtąjį Kauną), pakvietė kartu parepetuoti ir pasiruošti be klaidų po 2 dienų per Mindaugines vakare viso pasaulio mastu traukti Tautinę giesmę. Ji perskaitė ir savo Birželio 23 d. sukilimui 80-čio proga skirtas eiles. Priminė, kad šie metai yra Laisvės skulptūros Kaune sukūrėjo Juozo Zikaro gimimo jubiliejiniai 140-ieji metai.
Šį kartą Vo „Pilaitės bendruomenė“ nelaimėjo Vilniaus savivaldybės paskelbto konkurso XIX-ajam Pilaitės poezijos pavasariui. Bet sulaukta parėmimo iš UAB „Curaltus“. Jam ištartas širdingas ačiū.
Poezijos pavasarį, skirtą V. Mačernio jubiliejui, turėtų priminti Pilaitės malūno tvenkinyje paleista amžinai plaukioti pilaitiškės bardės ir keramikės Vandos Sakalauskienės Baltos gulbės skulptūrėlė. Ji šventėje paskaitė savo posmų ir padainavo pagal rašytojos Jurgos Ivanauskaitės eiles. V. Sakalauskienė taip pat autorė į Pilaitės himną pretenduojančių posmų, kurių galima pasiklausyti čia:
Visas renginio vaizdo irašas:
1 dalis –
2 dalis –
3 dalis –
4 dalis –
5 dalis –
6 dalis –